Savivaldybėms priklausančių rajono ligoninių gydytojai sunerimę. Viešumoje pasirodę vadinamieji juodieji ligoninių sąrašai medikus verčia svarstyti, kokios įstaigos gali būti uždarytos, valdantiesiems ligoninių tinklą pertvarkant.
Kalbi su kolegomis, vieni sako, kad nieko nežino, kiti – kad sąrašas tikrai yra ir mūsų ligoninė yra tame sąraše ir tikrai būsime uždaryti. Kviečiantis kolegą dirbti, jis sako, aš girdėjau, kad jus uždarys ir tikrai nevažiuosiu. Tai yra didžiulė problema, nes konkretumo jokio negavome net iš paties ministro Aurelijaus Verygos, kai jis mus aplankė Jurbarke liepos mėnesį“, – pasakojo Jurbarko ligoninės vykiausioji gydytoja Rūta Lukšienė.
Pasak vyriausiosios gydytojos, ligoninėje per 5 metus suformuota jaunų specialistų komanda, kuri dabar dėl savo ateities labai sunerimusi.
„Jeigu uždarys tokiu mastu rajonines ligonines, aišku, kad plano B dirbti Lietuvoje nėra, yra tik galimybė mokytis kitą kalbą, ką jau ir padarė dauguma kolegų, dirbusių rajoninėse ir ne tik ligoninėse, ir kol dar vaikai maži, kol pajėgūs išmokti kitą kalbą, kažkur važiuoti“, – sakė anesteziologė-reumatologė Eglė Eigėlienė.
„Blogai kad neaiški ateitis, norisi kažkokių rimtesnių planų, norisi įleisti šaknis šiame mieste. Tiesiog nėra aiškumo, visada lauki, ką atsakys ministerija ir nieko aiškaus nėra kol kas“, – kalbėjo gydytojas ortopedas-traumatologas Ali Khalilas Chahine.
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai teigia jokio oficialaus uždaromų ligoninių sąrašo kol kas neturintys. Esą dabar tik analizuojami įvairių ligoninių veiklos rezultatai.
„Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija pastebi, kad Lietuvoje pagal visus rodiklius tiesiog per daug gydomasi ligoninėse, ir paslaugų kokybė nėra pakankama. Visos pertvarkos tikslas yra užtikrinti pacientams kokybiškų paslaugų prieinamumą“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
„Planuojamam ne uždaryti tas ligonines, o daliai tų ligoninių, kurios nėra perspektyvios teikti saugias ir kokybiškas aktyviojo gydymo paslaugas, pakeisti profilį. Gyventojų poreikiai kinta – daugėja senų gyventojų, ypač Šiaurės Rytų Lietuvoje. Utenos krašte ypatingai ta problema svarbi, bet ir visoje Lietuvoje ta tendencija yra, kad reikia daugiau slaugos. Taigi reiškia, vienas paslaugas keičia kitos, bet pačios ligoninės išliktų, pasikeistų tiktai jų turinys“, – aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. patarėjas Gintaras Kacevičius.
Medikų sąjūdžio aktyvistai stebisi, kad pusantrų metų kalbant apie ligoninių tinklo pertvarkymą vis dar nėra aiškių kriterijų, į kuriuos atsižvelgę gydymo įstaigos žinotų turinčios teisę egzistuoti arba ne.
„Pats principas, kaip bus priimami sprendimai, yra žinomas, tačiau kokie tie sprendimai, kokios įstaigos liks, nėra aišku. Ir todėl tai kelia sumaištį, nes medikai turi žinoti savo perspektyvą. Štai, pavyzdžiui, pažiūrėkit, pilna skelbimų kviečiant įsidarbinti įvairiose rajonų įstaigose medikus ir labai siauros specializacijos: anesteziologus, chirurgus, akušerius-ginekologus. Jeigu tos įstaigos bus uždaromos arba keičiamas jų profilis, tarkim, virs slaugos ligoninėmis, tai kokia prasmė tiems jauniems žmonėms keliauti į tas įstaigas. Gal jie turi susitelkti ties regioninėmis ir stambesnių miestų įstaigomis? Tai negali būti daroma paskutinę minutę. Aš manau, kad šituos klausimus dabar ir yra laikas išdiskutuoti“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos narys Vytautas Kasiulevičius.
„Nesvarbu ar tas sąrašas tikras, kuris yra paskelbtas popieriuje ar internete ar minstrėlio galvoje tas sąrašas tiktai yra, bet apie jį kalbama, jisai slepiamas. Tai pasakykim tuos kriterijus. Dabar visa reforma paremta regionų ligoninių šmeižtu, melu – ištraukti iš kontekso kažkokie tai duomenys. Dėl maždaug pusės sąraše esančių ligoninių, gal ir daugiau, mes tikrai kovosime įvairiomis priemonėmis – teisinėmis, mitingais. Subursim visuomenę, nes šitaip lengva ranka uždaryti ligonines į kurias investuota didžiuliai pinigai ir kurios reikalingos visuomenei, žmonėms nebus kur pasidėti, tikrai šitokiam būdui reformos mes nepritarsim“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.
Liepą prezidentė Seimo patvirtintą sveikatos apsaugos reformą vetavo. Šalies vadovė teigia, kad nuostatai, pagal kuriuos vienas sveikatos apsaugos ministras spręstų, kurias ligonines finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, gali prieštarauti Konstitucijai.
Seimas Prezidentės veto svarstys rudenį.
