Net mažieji pacientai čia guldomi ant keturių dešimtmečių senumo vatinių antklodžių vietoj čiužinių, patalpose trūksta elementarios švaros, o vemiantys ir viduriuojantys vaikai į vieną palatą guldomi po du.
„Sekundės“ žurnalistams pradėjus domėtis šiais laikais sunkiai suvokiama situacija Infekcinių ligų klinikoje, Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija suskubo atlikti neplaninį infekcijos kontrolės ir higienos normų tikrinimą.
Palatą dezinfekavo mama
Kaip pasakojo savo pavardės nepanorusi viešinti panevėžietė Lina, jos dar dvejų metukų neturinti dukrytė nuolat viduriuodavo, laikėsi neaukšta temperatūra. Taip ir neradus priežasties, šeimos gydytoja nusiuntė į Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų kliniką atlikti nuodugniems tyrimams. Mama ligoninės registratūroje prašiusi visus tyrimus atlikti ambulatoriškai, bet jai paaiškinta, esą tai neįmanoma: tuo metu viena iš dviejų gydytojų atostogavo, o pas kitą dėl itin didelio darbo krūvio būtų tekę vizito laukti net kelias savaites. Taip ilgai delsti mama nerizikavo ir tą pačią dieną su dukra buvo paguldytos į Infekcinių ligų klinikos Vaikų ligų skyrių.
„Čia praleidome tris dienas, per kurias paimti tyrimai ir profilaktikos tikslais skirtos kelios lašinės. Kaip ir tikėtasi, tyrimai nieko blogo nerodė, mat kaip vėliau paaiškėjo, visos bėdos buvo dėl alergijos maistui“, – pasakojo Lina.
Iš klinikos į namus išleistos mažylės laukė kur kas didesnės bėdos nei alergija. Vos grįžusi mergaitė pradėjo vemti, viduriuoti. Kurį laiką bandyta ją gydyti namuose, bet vaikui silpstant teko vėl grįžti į tą pačią kliniką.
Tuomet ir paaiškėjo, kad mažoji dar gulėdama ligoninėje užsikrėtė noro virusu.
Pasak Linos, tokioje aplinkoje esą to ir buvo galima tikėtis. Panevėžietę labiausiai nustebino, kad ligoninėje, kurioje gydomi viduriuojantys ir vemiantys vaikai, trūksta elementarios tvarkos. Palatos valomos tuo pačiu skuduru, tad infekcijoms plisti – atviras kelias. Sanitarinės patalpos – vonia ir tualetas, anot Linos, tuo pačiu skuduru prabraukiamos tik kartą per dieną.
„Laimė, kad palatoje buvo dezinfekavimo skysčio, tad pati kiek tik galėjau juo valiau paviršius, kur liečiasi vaikas. To nepakanka, kiekvieną dieną reikia kruopščiai valyti patalpas, ne tik pamaskatuoti šluota ir prabraukti trupinius. Kas darėsi vonios patalpoje, sunku net nupasakoti“, – kalbėjo pašnekovė.
Sovietmečio palikimas
Jauną mamą labiausiai šokiravo vieta, kur turėjo miegoti vaikas. Tėvams skirti čiužiniai aptraukti specialia medžiaga, saugančia nuo drėgmės ir purvo, tad juos nesunkiai galima išvalyti ir dezinfekuoti. Tačiau vaikų patalynė skaičiuoja jau ketvirtą dešimtį. Dukrytei apsivėmus, mama pati norėjo pakeisti patalynę. Tik tuomet išvydo, kad vietoj čiužinuko vaikui paklota sena vatinė antklodė. Pasak Linos, baisiausia, kad vadinamasis čiužinukas jau buvo patyręs ne vieną „avariją“ – visas nusėtas dėmėmis.
„Akivaizdu, kad dėmės jau tiek įsisenėjusios, kad gal jų nebeįmanoma net išplauti. Tikriausiai nieko nuostabaus, nes ant antklodės įspausta ir pagaminimo data – patalai senesni net už mane. Kitas klausimas, ar jie apskritai dezinfekuojami po kiekvieno ligoniuko apsilankymo, – tuo labai abejoju“, – pasakojo Lina.
Po kelių dienų, praleistų ligoninėje, jos mažajai staigiai pakilo itin aukšta temperatūra, prasidėjo traukuliai, vaikas ėmė mėlynuoti. Mama išgyveno siaubo dienas – dukra išvežta į reanimaciją. Po tyrimų paaiškėjo, kad prie visos puokštės virusų prisidėjo dar ir bakterinė infekcija. Stabilizavus padėtį ir paskyrus vaistų, vaikas vėl buvo perkeltas į Infekcinių ligų kliniką.
„Turėjome gulėti dar penkias dienas, kol sulašins visą antibiotikų kursą. Po tokių baisių išgyvenimų laukė dar vienas netikėtumas – vieną vakarą slaugytoja į palatą atnešė švarią patalynę. Paklausus, kam ji skirta, paaiškino, kad labai daug ligonių, tad gali tekti guldyti ir į mūsų palatą. Nebeištvėrusi gydytojos paprašiau, kad mus tuoj pat išrašytų iš ligoninės. Vaikas ką tik išleistas iš reanimacijos, imunitetas visiškai nusilpęs, o į tą pačią palatą ruošiasi guldyti pacientą, nuo kurio ir vėl galėjo užsikrėsti. Gydytoja patikino, kad geriausiu atveju atkels jau „apsveikusį“ ligoniuką“, – susijaudinusi pasakojo mama.
Jai nesuvokiama tokia tvarka, kai infekcinėmis ir lengvai užkrečiamomis ligomis sergantys vaikai guldomi į vieną palatą. Vaikų ligų skyrius, esantis pagrindiniame Respublikinės Panevėžio ligoninės pastate Smėlynės g., jau seniai sutvarkytas, palatose tėvai su mažyliais guli vienvietėse palatose, o Infekcinių ligų klinikoje iki šiol nesugebama pertvarkyti palatų.
„Nenuostabu, kad vaikai, atvykę dėl vienos ligos, užsikrečia ir kitomis. Suprantu, kad ligoninė ne sanatorija, kažkokių išskirtinių sąlygų niekas ir nereikalauja, bet būtina bent jau užtikrinti, kad mažieji čia pasveiktų, o ne užsikrėstų kitais virusais.“, – piktinosi Lina.
Nepakeliamas karštis
Praėjusią savaitę iš Infekcinių ligų klinikos su metukų dukrele išleistą Jolitą Radvilienę taip pat apstulbino sąlygos, kuriomis gydomi mažieji pacientai. Per kelias dienas, praleistas ligoninėje, anot mamos, sunkiausia buvo ištverti nepakeliamą karštį. Nors palatose termometro nebuvo, anot J. Radvilienės, jutiminė temperatūra siekė per trisdešimt laipsnių karščio – negelbėjo nei užtrauktos ritininės užuolaidos, nei praverti langai.
„Palatoje toks karštis, kad jautiesi lyg duše – prakaitas bėga upeliais. Neįsivaizduoju, koks karštis tose palatose, kur saulė tvieskia visą dieną“, – sakė J. Radvilienė.
Vienintelis išsigelbėjimas, anot jos, buvo šlapias rankšluostis ir vanduo. Net atsigaivinti po dušu negalėjusi, nes palatoje vonia tokia sena, kad baisu ja naudotis – veikiausiai nekeista nuo pat ligoninės pastatymo.
„Ventiliacijos sistemos ar kondicionierių ligoninėje tikriausiai net nėra, o bent kiek praverti palatos durų buvo negalima. Slaugytojos įspėjo, kad siaučia rotavirusas, todėl didelė tikimybė juo užsikrėsti. Net dušu atsigaivinti neįmanoma, nes vonia tokia sena, kad baisu į ją lipti“, – pasakojo moteris.
Riboja finansai Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Mindaugas Vaitkus patvirtino, kad po šių skundų bus atliktas neplaninis tyrimas Infekcinių ligų klinikoje. Ligoninėje turi būti laikomasi higienos normų reikalavimų, nustatytais intervalais atliekamas patalpų ir priemonių valymas bei dezinfekcija. „Sanitarinį režimą kontroliuoja ligoninės Infekcijos kontrolės skyrius, kuris informuotas apie gautus nusiskundimus. Šis skyrius įpareigotas atlikti papildomą, neplaninį tikrinimą ir apie gautus rezultatus informuoti ligoninės administraciją“, – teigė M. Vaitkus. Jo tvirtinimu, ligoniai į stacionarą guldomi pagal indikacijas ir pirminę diagnozę. Po du pacientus palatoje guldoma tokiu atveju, jei serga tomis pačiomis ligomis. Kad būtų galima išvengti užsikrėtimo kitomis infekcijomis, labai svarbu, jog ir patys pacientai laikytųsi tinkamos higienos.
„Atkreipiame dėmesį, kad noravirusinė infekcija perduodama kontaktiniu būdu, o geriausią prevencinį efektą duoda ligonių ir jų artimųjų tinkama rankų higiena“, – tvirtino pavaduotojas medicinai.
Siekiant pagerinti sąlygas pacientams, anot M. Vaitkaus, suplanuota ir Infekcinių ligų skyriaus rekonstrukcija. Tiesa, kada galėtų prasidėti konkretūs darbai, nėra numatyta, mat tam reikėtų nemažų investicijų.
„Norėtume šiuos darbus padaryti kiek įmanoma greičiau, tačiau tą lems finansai. Dėl ribotų finansinių galimybių ligoninė taip pat negali kiekvienais metais keisti patalynės ir čiužinių. Visi čiužiniai ir patalynė plaunami ir dezinfekuojami pagal nustatytus higienos reikalavimus. Artimiausias čiužinių įsigijimas numatytas kitais metais“, – aiškino M. Vaitkus.
