Tačiau jo nurodyta pinigų suma perpus kuklesnė nei turima jo paties pavaduotojos. Šeškinės poliklinikos vadovo pavaduotoja apskritai turtingiausia viešosiose įstaigose. Ekspertai sako – visada įtartiniausios grynųjų sumos. Ar jos ne iš kyšių? O objektyviausiai padėtį valstybinėje medicinoje parodytų įstaigos vadovybių algos ir pačios įstaigos biudžeto palyginimas.
Plačiau apie tai – LRT žurnalistų Irmos Janauskaitės ir Luko Šniolio reportaže.
Kaip gyvenama iš valstybinės medicinos? Pirmą kartą paviešintos klinikų, ligoninių ir poliklinikų vadovybės turto deklaracijos, kuriose – ir turimi grynieji. Viešos deklaracijos nėra tik buvusio Santaros klinikų generalinio direktoriaus Kęstučio Strupo. Dėl korupcijos skandalo iš posto pašalintas K. Strupas, anot mokesčių inspekcijos, duomenis pateikęs, bet jie tikslinti, todėl dar nepaviešinti.
Kauno klinikoms vadovaujantis Renaldas Jurkevičius su žmona kredito įstaigose ir ne jose iš viso turi 45 tūkst. eurų (turtas – 321 tūkst. Eur).
Iš to, kas paviešinta, tarp didmiesčių ligoninių vadovų turtingiausias Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis. Buvęs sveikatos apsaugos ministras deklaravęs sukauptus 162 tūkts. Eurų (turtas – 448 tūkst. Eur).
„Mano atlyginimas yra nemažas, ir pensijinė išmoka yra nemaža, aš gi ir knygas leidžiu, gaunu autorinį atlygį, yra daug niuansų, visko neatspindėsi, bet jie atspindi deklaravimo istorijoje, viską sudėjus, taip ir gaunasi“, – LRT sakė V. Janušonis.
V. Janušonį pagal turimą sumą dvigubai lenkia jo paties pavaduotoja infrastruktūrai Nijolė Motužienė. Ji deklaravusi 387 tūks. eurų (turtas – 465 tūkst. Eur).
Panašiai tiek piniginių lėšų, apie 338 tūks. eurų nurodžiusi pernai Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui dirbusi Ona Panasenkienė. Ji valdo bene didžiausią turtą visose viešosiose įstaigose – 930 tūkst.
„Labai norėčiau matyt visų gydymo įstaigų vadovų suvestinę, taip pat palyginti tuos skaičius su ligoninių, poliklinikų biudžetais bei suprasti, ar tai yra logiška, ar ne“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
„Turi verslus, net ir mūsų gydytojai, turi savo privačias įmones, turi privačias sveikatos priežiūros įstaigas, turi akcijų, iš kurių paskui uždirba . Jei įstatymų nepažeidžia, aš manau, kad kiekvienas sukasi, kaip išmano“, – pasakojo V. Janušonis.
Kovotojų su korupcija teigimu, iškalbingos deklaracijose – paskolintos lėšos. Ar jos realiai tokios, ar deklaruotos dėl viso pikto, kad vėliau iš kyšių surinkus, būtų galima sakyti – „man grąžino skolą“.
„Aš manau, kad didžioji dauguma dirba profesionaliai ir yra šaunuoliai, klausimas, kaip išsklaidyti abejones. Kaip padaryti tai, kad tas gajus stereotipas, jog sveikatos sistemoje yra labai daug kyšių, labai daug neskaidrumų, dingtų“, – sakė S. Muravjovas.
„Daugiausia abejonių kelia lėšos, laikomos ne kredito įstaigose. Būna, kad deklaruoja grynuosius, nors realiai turi pasiskolintų lėšų, įsipareigojimų, o deklaruoja milžiniškas sumas, grynaisiais laikomus namuose“, – sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
„Aišku, kad medikai turėtų gauti vienus didžiausių atlyginimų šalyje, tačiau, tikiuosi, kad šie skaičiai paskatins ir gydytojų bendruomenę labiau apčiuopiamai kalbėti apie tai, koks gi turi būti tinkamas atlyginimas medikui“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Tarp skandalų dėl medikų pinigų – Juozo Pundziaus. Pernai, nelaukdamas teismo sprendimo, buvęs Kauno klinikų vadovas į valstybės biudžetą valstybei sumokėjo beveik 30 tūkst. Eur už neaiškios kilmės iš tėvo mediko gautą palikimą. Šis buvo beveik 450 tūkst. Eur, didžioji dalis – grynieji. Triukšmas dėl, galbūt nuslėptų mokesčių kainavo ir darbą ligoninėje ir planuotą politiko karjerą.
