<...> Ne paslaptis, jog iš informacijos šaltinių daugiausia transliuojamos tik neigiamos naujienos, išgyventi ir fiziškai, ir finansiškai darosi vis sunkiau. Taigi šeimos gydytoja man išrašydavo raminančiųjų vaistų, kurie, užplūdus liūdesiui ir tamsioms mintims, padėdavo atgauti stiprybę, kovoti su gyvenimo sunkumais ir nors retkarčiais nustumti negatyvias mintis, bei ramiai išsimiegoti.“

Ona laiške rašė, kad vieną dieną šeimos gydytoja griežtai atsisakė paskirti moteriai tinkančius vaistus, o vietoje to nusiuntė pas psichiatrą.

„Pas šios srities specialistą nei kartą neteko lankytis, tačiau perlipau per save ir nuvykau. Pasirodo, psichikos centre padidėjo psichiatrų skaičius. Dar vienas gydytojas atvažiuoja beveik 100 km, kad bobutėms ir diedukams kiekvieną mėnesį išrašinėtų vaistus, kurių kažkodėl nebegalinti paskirti šeimos gydytoja, – rašė Ona.

Naujasis gydytojas ignoravo mano naudotus vaistus, kurie man labai tiko. Pasakė, kad tai visiškas šlamštas. Tada, pirmą kartą mane matydamas, nustatė, kad man depresija ir reikia vartoti antidepresantus.“

Moteris antidepresantus vartoja jau pusę metų ir pasakoja, kad dėl jų ji tapo viskam abejinga, jos niekas nebedžiugina.

„Sėdžiu ir žiūriu į vieną tašką. Miegą prisišaukti labai sunku, užmiegu prieš rytą apie ketvirtą valandą. Miegas neramus, kankina įvairūs košmarai. Nėra tokios nakties, kad miegodama nekalbėčiau ir garsiai nešaukčiau. Per šį pusmetį labai pablogėjo atmintis, kartais neprisimenu elementariausių dalykų. Išrašyti kitokių raminančių vaistų gydytojas nesutinka, nes būtent šis, jo nuomone, yra pats tinkamiausias, – laiške rašo moteris.

– Nesuprantu, kodėl su žmonėmis taip eksperimentuojama, kodėl pagyvenusius žmones stengiamasi paversti zombiais, niekuo nesidominčiais, dar nelaimingesniais ir viskam abejingais. Juk tai yra genocidas!

Anot naujai įkurtų gydytojų-psichiatrų, kiekvienas šeimos gydytojo atsiųstas žmogus yra depresuojantis elementas, jam reikia skirti antidepresantus ir paversti jį kažkokiu psichiškai nesveiku ligoniu, nors jam tereikia vienintelės tabletės kokybiškam ir ramesniam miegui.“

Ona klausia – kodėl?

„Nejaugi bijoma, kad 65 metų žmogus, niekada gyvenime nesilankęs pas psichiatrą, nuo vienos tabletės per dieną staiga taps narkomanu? Juokinga ir baisiai graudu, kad vykdomas toks priverstinis „gydymas".

Tai ne mano vienos nuomonė. Kai tenka kiekvieną mėnesį laukti eilėje prie gydytojo kabineto, sutinku visus tokius pat žmones, prieš pusmetį tapusius „psichiatro pacientais", kuriems nepaprastai gėda ir nesmagu lankytis tokioje gydymo įstaigoje, – rašo moteris.

– Bet nieko nepadarysi. Tenka nugalėti gėdą ir sulaukus garbaus amžiaus, kažkokios aukštesnės galios proto išmąstymu ir nutarimais tapti „psichiškai nesveiku". Kas galėjo pagalvoti, kad taip atsitiks... Štai ko mes tapome verti. Baisu, kai tau prievarta diktuojama, kaip privalai gyventi ir tau leidžia suprasti, kad esi nepilnavertis žmogus.

Taigi, mano šio laiško prašymas: būkite geri, priiminėkite protingus įstatymus/nustatymus, bet neeksperimentuokite su normaliais sveikais ir protingais žmonėmis, nesunkinkite ir taip nelengvo pensininkų gyvenimo. Juk mes nei alkoholikai, nei narkomanai ir tikrai nebespėsime jais tapti, nes su kiekviena diena mūsų gyvenimo laikrodis tiksi vis greičiau.“

DELFI laišką persiuntė SAM, tikintis, kad atsakys ministras. Vis dėlto atsakė ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Zilinaitė.

„Suprantame pacientės susirūpinimą ir norą gauti jai įprastus vaistus taip, kaip ir anksčiau. Tačiau svarbu žinoti, kad ligas ir sveikatos būkles, pagal kompetenciją, diagnozuoja ir gydo gydytojai, kurių kompetenciją, funkcijas, pareigas ir atsakomybę apibrėžia medicinos normos bei kiti teisės aktai. Sprendimus dėl konkrečiam pacientui reikalingo gydymo tikslingumo, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, nustatytą diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą ir kt., pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir savo kompetenciją, priima gydantis gydytojas“, – į laišką atsakė SAM atstovė.

A. Žilinaitė perduoda, kad nemiga yra vienas iš rimtų psichikos sveikatos sutrikimų, kuris gali būti gydomas psichiką veikiančiais vaistais.

„Deja, šie vaistai gali sukelti kitą sveikatos problemą – priklausomybę, kurios žmogui atsisakyti gali būti labai sunku. Žmogus, nuolatos vartojantis priklausomybę sukeliančius vaistus, pats gali nė neįtarti, jog jau tapo priklausomas. Tačiau staiga nutraukus vaistų vartojimą pasireiškia abstinencijos požymiai, – teigia A. Žilinaitė.

– Tad tokia praktika, kai žmogus daugelį metų vartoja psichiką veikiančius vaistus, nėra tinkama, nes tai nėra problemos sprendimas. Todėl pacientai ir turi būti konsultuojami gydytojo psichiatro.

Taip pat svarbu žinoti, kad antidepresantai, kuriuos gydytojas psichiatras gali paskirti pacientui yra ilgo poveikio vaistai, tad rezultatas nėra jaučiamas vos išgėrus tabletę. Tam yra reikalingas ilgesnis gydymo laikotarpis.“