13 metų neįgaliojo vežimėlyje judanti Ramunė Šidlauskaitė pasakoja, kad Vilniuje, Sereikiškių parko Bernardinų sode jai lankytis nepatogu, nes grindinys nuklotas skalda. Anot pašnekovės, toks paviršius yra tikras peilis važiuoti ne tik neįgaliojo vežimėliu, bet ir tėvams vežantiems vaikus vežimėlyje.
Anot pašnekovės, skalda pasirinkta, nes labiau tinka prie parko aplinkos ir kainuoja mažiau nei kitos dangos, bet niekas nepagalvojo, kaip tokiu grindiniu judės ratukininkai.
Lengviausia uždrausti
Prieš Bernardinų sodo įėjimą pasitinka daug draudžiamųjų ženklų, pavyzdžiui, draudžiama lankytis avint aukštakulnius: „Neapgalvoti sprendimai kuria krūvą draudimų”, – komentuoja R. Šidlauskaitė.
Pašnekovė prisimena, kad Televizijos bokšte dėl evakuacijos ir saugumo sumetimų uždrausta lankytis žmonėms su negalia. Ji teigia, kad tokie draudimai yra nežmoniški: „Užtektų pergalvoti evakuacijos planą, apmokyti darbuotojus, bet vis dar dažnai pasirenkamas lengviausias kelias – uždrausti.”
Pašnekovė tiksi, kad galės lankytis Lukiškių aikštėje. Anot jos, bent dabar grindinys atrodo lygus, bet žmogui su regėjimo sutrikimais gali būtų sudėtinga: „Kol kas nemačiau jokios vedimo sistemos neregiams.”
Laisvės alėją skųs Strasbūrui
Laisvės alėja Kaune sulaukė neįgaliųjų priekaištų, kadangi anksčiau jie turėjo daugiau galimybių patekti į čia įsikūrusias parduotuves, kavines ir kitas įstaigas. Rekonstrukcijos metu buvo išmontuoti visi anksčiau išorėje įrengti pandusai, o naujų neatsirado.
Įėjimą turi susitvarkyti patys verslininkai ir ne bet kaip,– rekonstrukcijos projekte numatoma, kad įeigos neįgaliesiems turi būti įrengtos patalpų viduje, kad nedarkytų bendro alėjos vaizdo, komentuoja Lietuvos žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Rasa Kavaliauskaitė.
Anot jos, Laisvės alėjos situacija gali pasiekti Strasbūro teismą. Pasak jos, toks įvykis galbūt padėtų ateityje atkreipti projektų rangovų dėmesį į neįgaliuosius.
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis paaiškina, kad įėjimui į greta gatvės esančius pastatus skirti laipteliai ir pandusai yra ne gatvės statinio, bet tų pastatų elementai, todėl tai jau ne savivaldybės atsakomybė.
Visgi Kauno miesto valdžia verslininkams, įrengusiems įėjimą neįgaliesiems, žada mokestines lengvatas – 50 proc. nuolaidą už per pastaruosius metus priskaičiuotus žemės, nekilnojamojo turto arba nuomos už valstybinę žemę mokesčius.
Pritaikyti privaloma, bet yra spragų
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas rodo, kad neįgalieji vis dar negali patekti į 65 proc. gydymo įstaigų.
Anot R. Kavaliauskaitės, situacija neįgaliesiems dar labai prasta. Ji paaiškina, kad infrastruktūra neįgaliesiems anksčiau nebuvo kuriama, nes Sovietų Sąjungoje vyravo požiūris, kad neįgalių žmonių apskritai nebuvo.
Judėjimo galimybės neįgaliesiems dar tik kuriasi,– 2017 m. Statybos įstatymas papildytas punktu, kad visus renovuojamus pastatus privaloma pritaikyti neįgaliesiems.
Naujus pastatus kontroliuoja Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija.
Jos pirmininkė Nijolė Milkevičienė sako, kad kiekvienam naujam projektui asociacijos patvirtinimas yra privalomas, bet daugiausia problemų kelia tai, kad toks pat reikalavimas nekeliamas paprastojo remonto darbams, kadangi labai daug švietimo ir kitų įstaigų atnaujino savo patalpas, bet jų nepritaikė neįgaliesiems.
Rasa Kavaliauskaitė pastebi, kad dažnai nauji projektai priduodami ir be asociacijos patvirtinimo.
Neįgalieji vardija, kad visa virtinė tokių pastatų yra Eitminu g. ir mažiausiai du daugiabučiai Gabijos g. Šiuose daugiaaukščiuose pastatuose liftas stoja tik tam tikruose aukštuose, – kas trečiame arba kas antrame aukšte.
R. Šidlauskaitė pastebi, kad vėliau tokiems pastatams reikia skirti nemažai savivaldybės lėšų pritaikyti neįgaliesiems. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, pagal būsto pritaikymo neįgaliesiems programą 2018 m. būsto pritaikymo statybos darbams ir keltuvams įsigyti numatyta apie 870 tūkst. Eur.
Nauji keltuvai neveikia
Vilniaus miesto savivaldybės, Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas teigia, kad Vilnius – draugiškas miestas neįgaliesiems. Jis paaiškina, kad dabar remontuojami neveikiantys požeminių perėjų keltuvai neįgaliesiems, projektuojami nauji keltuvai Pilaitės požeminėje perėjoje, planuojama įrengi keltuvus senesnės statybos požeminėse perėjose.
Naujausi tokie keltuvai įrengti Laisvės pr. požeminėje perėjoje. Naujoji perėja atidaryta kovo 30 d., o keltuvai šiai dienai jau nebeveikia.
Dėl nepritaikytų, nebeveikiančių objektų neįgaliesiems savivaldybei praneša patys neįgalieji, bet tai dar nereiškia, kad miesto valdžia imsis tvarkyti problemą.
Pašnekovės R. Šidlauskaitė ir R. Kavaliauskaitė Delfi patvirtino, kad Laisvės pr. perėjos keltuvai nebeveikia. Apie tai buvo informuota savivaldybė. A. Visockas, paklaustas, kada keltuvai pradės veikti, atsakė: „Keltuvai šiuo metu tikrai veikia, liftus prižiūrinti įmonė jais nuolat rūpinasi.”
Pasak R. Šidlauskaitės, tokia situacija iliustruoja, kad vizualiai padėtis lyg ir gerėja, bet su daug trūkumų.
„Be humoro žiūrėti į visa tai būtų daug sunkiau. Renkamės iš šių absurdiškų situacijų juoktis, nes kitaip būtų labai liūdna”, – pozityviai kalba R. Kavaliauskaitė.
Kurortai tvarkosi geriausiai
Žmonių su negalia sąjungos prezidentė renka informaciją apie infrastruktūrą neįgaliesiems ir talpina tai interaktyviame žemėlapyje „beslenksciu.lt”. Ji pastebi, kad kurortai, labiau nei kitos savivaldybės, savo erdves stengiasi pritaikyti neįgaliesiems. Anot jos, dabar neįgaliesiems draugiškiausi rajonai yra Birštonas ir Druskininkai, Telšiai. Didesnį dėmesį į neįgaliuosius turėtų atkreipti Molėtai.
„Segmentinio sutvarkymo yra kiekviename mieste, bet, kad nebereikėtų galvoti, kaip nušokti nuo šaligatvio, tokių vietų dar nėra”, – sako R. Kavaliauskaitė.
