Kaip Eltai sakė viena iš iniciatyvos autorių Indrė Vileitė, ketvirtadienį buvo 86 užpildytos anketos.

Norintys suteikti emocinį palaikymą ligoninėje gulintiems vaikams užpildyti savanorių anketą kviečiami iki gegužės 1 dienos.

„Bandome surinkti 20 žmonių, kurie „niekieno vaikus“ prižiūrėtų Vilniaus klinikinėje ligoninėje Antakalnyje. Užpildžiusiems anketas darysime papildomą atrankos etapą - pokalbį. Atsirinksime tuo žmones, kurie turi daugiausia laiko, lanksčiausiai gali reaguoti ir yra labiausiai motyvuoti būti su vaikais“, - Eltai sakė I. Vileitė.

Bandomąjį projektą iš pradžių mėginta pradėti ne su savanoriais, bet, kaip sakė Indrė, atsiliepė labai daug žmonių, kurie patikino, kad gali paromis pabūti su „niekieno vaikais“ ir atvykti, kada tik prireiks, be to, įsipareigotų tą daryti savanoriškai.

„Bandomasis projektas bus galimybė patikrinti mūsų visuomenės brandą, kiek žmonės gali įsipareigoti ir savo įsipareigojimo laikytis“, - sakė I. Vileitė.

„Niekieno vaikų“ problema susidomėjo ir Seimo nariai. Parlamentarė Agnė Bilotaitė gegužės 4 dieną šia tema Seime rengia diskusiją, į kurią pakvies didžiausių Lietuvos ligoninių atstovus, nevyriausybininkus, politikus, kitas suinteresuotas grupes, kad Lietuvoje nebūtų „niekieno vaikų“.

Kaip skelbė ELTA, dėl nežmoniško elgesio su vaikais, kurie ligoninėse paliekami vieni, kasmet kyla pasipiktinimo bangų, bet situacija nesikeičia - smurto šeimoje atveju į sveikatos priežiūros įstaigas atvežtais vaikais ir kūdikiais, kurie neturi tėvų, ligoninėse rūpinasi nebent savus vaikus slaugantys žmonės.

Paimtiesiems iš tėvų pakeliui į kūdikių namus privalomai tiriama sveikatos būklė. Antrą kartą tokie vaikai ligoninėje tiriami prieš jiems patenkant į globėjų šeimas.

„Deja, sistema nenumato galimybės vaikų namų darbuotojams būti su mažyliais ligoninėje, nebent tai būtų keli kūdikiai iš tos pačios institucijos. Slaugytojos, kad ir kaip joms skaudėtų širdį dėl tokių vaikų, turi dirbti savo darbą. Todėl tie vaikučiai ligoninėse būna vieni“, - Eltai sakė nevyriausybinės organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ steigėja, 7 metus šiai organizacijai vadovavusi I. Vileitė.

Drauge su Mariana Sutkiene, kuri nuo 2005 metų savanoriauja ir dirba nevyriausybinėse organizacijose, Indrė sugalvojo būdą, kaip kartą ir visiems laikams išspręsti šią problemą.

„Siūlome sukurti tinklą apmokytų asmenų, kurie reguliariai lankytų be tėvų ar globėjų likusius vaikus ligoninėse visą vaiko hospitalizavimo laikotarpį. Jie padėtų vaikui stresinėje situacijoje, teiktų emocinį palaikymą: pažaistų, paskaitytų knygą, mažesnius vaikus ar kūdikius - panešiotų, supažindintų su aplinka, palydėtų į procedūras, jei reikia, - paguostų, nuramintų ir pan. Tuo pačiu tai būtų ir pagalba ligoninės darbuotojams, kurių resursai padėti į ligoninę paguldytam ir vienam paliktam vaikui yra labai riboti“, - sakė I. Vileitė.

Pasak Indrės, rūpinantis vaiko interesais, svarbu, kad visą hospitalizacijos laikotarpį su konkrečiu vaiku būtų tas pats asmuo.

Susikooperavusios su „Žiburio“ labdaros ir paramos fondu, nevyriausybinių organizacijų atstovės parengė bandomąjį projektą, kurį fondas pasiūlė išbandyti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto klinikinei (Antakalnio, - ELTA) ligoninei.

„Būtent į šią ligoninę dažniausiai vežami vaikai iš globos įstaigų ar krizinių situacijų šeimoje Vilniaus mieste vaikų globos institucijų auklėtiniai bei vaikai dėl krizės šeimoje“, - atkreipė dėmesį I. Vileitė.

„Žiburio“ labdaros ir paramos fondas padeda vaikams, likusiems be tėvų globos, jų globėjams ir įtėviams.

„Praktinis darbas parodė, kad vis dar yra sričių, kuriose vaikų teisės nėra užtikrinamos. Vaikai gydymo įstaigose - viena jų. Institucijose globojami vaikai hospitalizavimo atveju gydymo įstaigoje neretai paliekami vieni, stresą keliančioje situacijoje, be suaugusiojo priežiūros, išskyrus gydymo įstaigos personalą, kuris pasirūpina tik fiziniais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į tai, siūlome naują paslaugą, kurios tikslas - užtikrinti reguliarų buvimą su vaikais, likusiais be tėvų ar globėjų, jų buvimo gydymo įstaigoje metu“, - kreipimesi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių teigia fondo generalinė direktorė Lietuvai Kristina Stepanova.

Fondas drauge su iniciatyvos autorėmis pakvietė Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiauti, siūlydamas pabuvimą su vaikais ligoninėse įtraukti į globėjų centrų teikiamų paslaugų sąrašą.

Kaip skelbė ELTA, 2017 metų gruodžio duomenimis, Vilniaus kūdikių namuose, savivaldybės vaikų globos įstaigose, valstybiniuose vaikų globos namuose, nevyriausybiniuose vaikų globos namuose buvo globojami 254 vaikai iki 14 metų amžiaus. Susirgusieji hospitalizavimo atveju neretai buvo paliekami ligoninėje vieni.

Kaip rodo globos institucijų globotinių gydymo ligoninės statistika, 2017 metais ligoninėse gydėsi 52 vaikai iš Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų (vidutinė hospitalizacijos trukmė - 20,8 dienos), 4 vaikai iš Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų (vidutinė hospitalizacijos trukmė - 9,2 dienos), 25 vaikai iš „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ (vidutinė hospitalizacijos trukmė - 6 dienos). Dar 35 vaikai į Antakalnio klinikinę ligoninę atvežti ištikus krizinei situacijai šeimoje dėl smurto, girtavimo ir pan.

„Mes juos vadiname niekieno vaikais, todėl taip pavadinome projektą, kurio tikslas būtų užtikrinti reguliarų buvimą bei emocinį palaikymą kūdikiams ir vaikams, kai jie vieni atsiduria ligoninėse. Mes siūlome apmokyti ir koordinuoti asmenis, kurie reguliariai lankytų kiekvieną vaiką visą jo hospitalizavimo laikotarpį“, - pabrėžė I. Vileitė.

Pasak jos, sėkmė priklausytų nuo sklandaus bendradarbiavimo su ligonine - bandomojo projekto metu su Vilniaus miesto Antakalnio klinikine ligonine, o vėliau ir su kitomis ligoninėmis Lietuvoje, kurios įsipareigotų laiku nukreipti apmokytus žmones pas hospitalizuotus vaikus.

„Svarbu užtikrinti ne tik tai, kad vaikams, atsižvelgiant į jų emocinius poreikius, būtų laiku suteiktos kokybiškos paslaugos, bet ir palydėti, palaikyti apmokytus žmones, kad jie „neperdegtų“, nebūtų didelės kaitos. Tam pasitarnautų papildomi mokymai, supervizijos, savigalbos grupės“, - vardijo I. Vileitė.

Jei Marijanos ir Indrės iniciatyva sulauks palaikymo, specialiai apmokyti žmonės ligoninėse prižiūrės vaikų globos institucijų auklėtinius iki 12 metų amžiaus, taip pat šeimose augančius vaikus iki 2 metų, paguldytus į ligoninę dėl krizės šeimoje, ir šeimose augančius vaikus iki 12 metų amžiaus, paguldytus į ligoninę dėl šeimoje patirto smurto.

Ateityje planuojama šią iniciatyvą pritaikyti ir kituose miestuose.