Kas yra mažakraujystė (anemija)?
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Renata Žemaitienė teigia, kad tai nenormali organizmo būklė, kai sumažėja hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius kraujyje, todėl sutrinka deguonies apykaita ir atsiranda audinių bei organų deguonies badas.
Mažakraujystę išaugo, o vėliau vėl susirgo
Vilnietė Justina pasakojo, jog mažakraujystė buvo diagnozuota kūdikystėje. Nėštumo metu šia liga sirgo ir mama. Po nėštumo mama atsigavo, Justina taip pat, kaip sakė gydytojas, išaugo. Deja, anemija atsinaujino, kai jai buvo 16 metų. Tada ji buvo nusilpusi po apendicito operacijos ir gripo.
„Kraujas buvo labai blogas, gydytoja išrašė ne tik geležies papildų, bet ir griežtai liepė laikytis tam tikros mitybos: raudona mėsa kone kasdien, graikiniai riešutai, grikiai, špinatai, burokėliai, kiviai ir pan. Kraujas pagerėjo, bet mažakraujystė liko, – pasakojo Justina.
– Iš tiesų mažakraujystė labai vargina. Nuolat jautiesi mieguistas, sunku pakilti iš lovos, o vakare anksti norisi miego.“
Pirmieji požymiai – odos ir gleivinių blyškumas
Gydytoja R. Žemaitienė sako, kad pirmieji mažakraujystės požymiai – odos ir gleivinių blyškumas. Oda tampa sausa ir šiurkštoka, lūžinėja nagai, plaukai tampa silpni ir trapūs.
„Deguonies stokai jautri nervų sistema, todėl dėl jos pažeidimo atsiranda dirglumas, padidėja jautrumas, sunku sukoncentruoti dėmesį. Ligoniams kartais svaigsta galva, mirguliuoja akyse, sumažėja apetitas. Ligoniai greitai pavargsta po fizinio krūvio, atsiranda mėšlungis, fizinio krūvio metu atsiranda dusulys. Progresuojant mažakraujystei nukenčia ir kitos organizmo sistemos (imunitetas, lytinė funkcija, virškinimas),“ – aiškina gydytoja.
Priežastys – įvairios
Gydytoja R. Žemaitienė teigia, jog anemijos priežastys labai skirtingos. Ji vystosi dėl lėtinio ir ūminio kraujavimo, nepakankamo geležies kiekio maiste, sutrikusio jo įsisavinimo, padidėjusio poreikio (augimo, nėštumo, žindymo laikotarpiu, sportininkams), trūkstant vitamino B12, folinės rūgšties.
Anemija taip pat gali būti įgimta, išsivystyti dėl įvairių navikų. Taip pat susergama badaujant, laikantis įvairių lieknėjimo dietų, po infekcinių viduriavimų, sergant virškinamojo trakto ligomis.
Moterys serga dažniau
„Geležies papildus liepta gerti po kiekvienų menstruacijų bent penkias dienas,“ – pasakojo mažakraujyste serganti Justina.
Jai antrina ir kalbinta šeimos gydytoja. Ji teigia, jog mažakraujystė nustatoma atlikus kraujo tyrimą. Priklausomai nuo hemoglobino koncentracijos ir eritrocitų skaičiaus bei formos patikslinama mažakraujystės priežastis. Dažniausiai pasitaikanti priežastis – geležies stokos anemija. Ji sudaro apie 80 proc. visų su mažakraujyste susijusių susirgimų. Dažniausiai serga moterys, nes joms yra didesnis geležies poreikis dėl menstruacijų, nėštumo, maitinimo krūtimi.
Profilaktikai – pilnavertė mityba
Geležies stokos profilaktikai svarbiausia subalansuota pilnavertė mityba. Nėščiosios, žindyvės, neišnešioti naujagimiai turėtų gauti papildomų geležies preparatų. Taip pat papildomai geležies turi gauti asmenys po gausesnio kraujavimo, brandos laikotarpiu, vegetarai ir veganai.
„Diagnozavus mažakraujystę skiriamas gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Geležies stokos anemija gydoma geležies preparatais, skiriami vitaminai, būtina subalansuota mityba. Labai sunki geležies stokos mažakraujystė gydoma perpilant eritrocitų masę,“ – žiniomis dalinasi gydytoja R. Žemaitienė.
