Smulkusis kyšininkavimas – visko pagrindas

„Labai liūdna tai, kad nors esame pradėję 29-uosius nepriklausomybės metus, dar tebegyvename pagal sovietmečiu galiojusias taisykles ir tvarką, kai tam tikri papildomi primokėjimai, neoficialūs atsiskaitymai yra tapę norma. Dėl to yra liūdna, nes taip žeminame patys save, mūsų medikus. Dėl to mes turime didžiulį šešėlį, nepasitikėjimą tarp medikų ir visuomenės, medikų emigraciją ir bejėgiškos vyriausybės pastangas tai pakeisti“, – sakė Seimo narė Agnė Bilotaitė.

Nuo 2007 Specialių tyrimų tarnyba (STT) atlieka apklausas, kuriose sveikatos institucijos įvardijamos kaip vienos korumpuočiausių šalyje. Už paslaugas Lietuvoje papildomai primokėti pasiryžęs kas trečias gyventojas.

Agnė Bilotaitė

„Skandalai, kurie pasirodo viešojoje erdvėje, taip pat parodo, kad problema labai didelė ir sena, deja, ji nėra sprendžiama, – sako A. Bilotaitė. – Stambioji korupcija – viešieji pirkimai, dauguma tai įvardija kaip esminį klausimą, kurį būtina spręsti. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į smulkiąją korupciją. Žodis „smulkioji“ be reikalo nuvertina problemą, nes pinigai, kurie yra sugeneruojami per smulkiąją korupciją, neoficialius atsiskaitymus, yra nemaži.“

Kad negalima numoti ranka į smulkiąją korupciją, sutinka ir STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Jurgita Razmytė: „Smulkusis kyšininkavimas yra ta pati korupcija kaip ir stambusis. Nuo smulkių paprastų veiksmų dažnai pereinama prie rimtų sudėtingų nusikalstamų veikų ir schemų. Atrodytų, tas nekaltas šokoladas, gėlė ar kokia nors padėka, suponuoja mintį, kad su tuo žmogumi galima tartis, – sakė J. Razmytė. – O jei tas žmogus vėliau kopia karjeros laiptais ir užima vadovaujančias pozicijas, matyt, tai yra signalas, kad su juo galima tartis ir dėl žymiai rimtesnių sprendimų, pirkimų, politikos įgyvendinimo ir t. t. Kokia yra riba tarp stambaus ir smulkaus kyšininkavimo? Bet kokia netinkama veika yra pavojinga ir daranti žalą.“

Lietuvos bankų specialistų manymu, šešėlinės sveikatos sektoriaus apyvarta gali sudaryti apie 50 proc. visos apyvartos. „Ir tai yra tikrai milžiniškas nuostolis mūsų valstybei“, – teigia Seimo narė.

Pasak A. Bilotaitės, pagaliau reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad sveikatos apsauga būtų be korupcijos. „Aš manau, kad tai tikrai yra įmanoma. Tam tereikia ryžtingų žingsnių, aiškios politinės valios“, – sako parlamentarė.

Kas daroma?

Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) atstovė Eglė Vaičiulytė pristatė apklausos, kurioje buvo apklausti medicinos studijų krypčių studentai, rezultatus, kurie parodė, kad 43,8 proc. studentų sutinka, kad jau universitete būsimiems sveikatos apsaugos specialistams turėtų vykti užsiėmimai, ugdantys profesinį objektyvumą, nešališkumą bei sąžiningumą nepriimti jokių tiesioginių ar netiesioginių dovanų ar užsiimti kito pobūdžio korupcine veikla.

Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjos Nendrės Černiauskienės, nuo 2001 m. jau dabar Korupcijos prevencijos įstatyme yra 8 korupcijos prevencijos priemonės, Lietuvos Respublikos vyriausybės plane numatytos 8 korupcijos prevencijos priemonės, tarpinstitucinių priemonių plane – 14 veiklų, 88 priemonės Šakinėje programoje.

„Lietuvoje yra daugiau kaip 300 sveikatos priežiūros įstaigų, iš jų tik 17 yra pavaldžių mums, 258 yra nepavaldžios. Ką jos veikia? Jos taip pat įgyvendina 8 korupcijos prevencijos priemones, daugiau kaip 30 iš Šakinės programos ir dar jos privalo atsiskaityti ir teikti ataskaitas, – sakė N. Černiauskienė. – Ministerija iki 2017 m. turėjo du valstybės tarnautojus, vykdančius korupcijos prevenciją, nuo 2017 m. pabaigos – dar 4. Pavaldžiose sveikatos įstaigose – 0 korupcijos prevencijos specialistų. Jie vykdo tam tikras funkcijas kartu su auditu, teisės, analizės ir kitomis funkcijomis ir nuo viso esančio personalo esančio personalo pavaldžiose institucijose sudaro 0,32 proc. vykdančių korupcijos prevenciją. Pavaldžiose irgi tas pats.“

Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjos, nuo 2006 m. kuomet duodančiųjų kyšį buvo 64 proc., kitais paskaičiavimais – 76 proc., dabar, pagal „Spinter“ tyrimus, neduodančiųjų yra apie 65 proc., vadinasi vis dar kyšį sveikatos priežiūros specialistui duoti nevengia apie 35 proc. Lietuvos gyventojų.

Dirbti turi įstaigos

„Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas taip pat pabrėžia, kad kyšininkavimo lygis Lietuvoje mažėja, tačiau tarp kitų Europos Sąjungos narių vis dar atrodome prastai.

„Mus blogąja prasme lenkia tik rumunai, tačiau matome pažangą. Taip pat didėja dėmesys stambiajai korupcijai“, – sakė S. Muravjovas. Pasak jo, korupcija sveikatos apsaugos sistemoje gali mažėti tik pačių gydymo įstaigų rankomis.

Sergejus Muravjovas

„Aš siūlyčiau kiekvienai įstaigai išsigryninti tik vieną, daugiausiai du antikorupcinius tikslus ir labai aiškiai nusistatyti, kaip tų tikslų jie sieks ir kaip matuos pažangą. Turėtų būti pamatuota pradžia ir po metų ar dviejų labai aiškiai pasakyta, kokių rezultatų bus pasiekta ir kaip tai bus matuojama, – sakė „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas. – Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė pabandė pirmą kartą apklausti jai pavaldžių gydymo įstaigų pacientus, kaip jie vertina savo gydymo įstaigas pagal jiems suteiktų paslaugų kokybę. Mano akimis, tai yra puiki žinia, nes pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienoje vietoje mes turėsime palyginimą, kaip viename mieste dirba įstaigos.“

Kelią kloja baimės

Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas pabrėžė, jog dažniau į korupciją įsivelia vyresnio amžiaus sveikatos priežiūros specialistai.

„Pacientai akcentuoja, kad gydytojas tavęs net neapžiūri, kol tu neduodi pinigų“, – sakė V. Grigas.

Įstaigos vadovas taip pat paminėjo, jog tiriami ne visi korupcijos atvejai, ypač mažesniuose mietuose, dėl įvairių baimių. Viena iš jų – pacientai bijo, jog paskundę savo gydytoją, jie vėl turės grįžti pas jį gydytis. Kita problema – įstaigos vadovui paviešinus įtarimus, įstaigos vadovas užsitraukia darbuotojų pyktį.

„Tada prasideda įvairūs skundai steigėjui, kad vadovas yra koks tai žvėris, kuris puola ant savo darbuotojų. Yra baimė ir vadovams viešinti tokius dalykus, nes vadovas užsitrauks daug nemalonių ir patikrinimų – STT, SAM ir kitų tą kontroliuojančių institucijų, – sakė V.Grigas. – Tų baimių yra daug. Molėtų ligoninei aš vadovauju trejus metus, pats matau kaip keičiasi požiūris, ypač jaunesnio personalo į savo darbą ir į smulkų kyšininkavimą.“

V. Grigas sakė, jog jau rezidentūros metu jaunieji gydytojai pamato, jog tam, kad jie geriau gyventų, reikia dar sugebėti suktis ir kitaip – užsidirbti iš kitų šaltinių arba gauti neoficialų atlygį iš paciento.

„Tai matydami, jauni specialistai nusprendžia, kad geriau tokioje sistemoje nedirbti ir iš jos išvažiuoti“, – sakė V. Grigas.

Molėtų ligoninės direktorius mano, kad medikų atlyginimo didinimas ir sąlygų pagerinimas nebūtinai užtikrins, jog kyšininkavimas Lietuvoje išnyks, tačiau tai bus svari priežastis jam mažėti.
„Kyšininkavimas atsirado dėl patogumo – pacientas nenori laukti, todėl jis susimoka, o gydytojas iš to gauna papildomas pajams“, – sakė ligoninės vadovas.

Nėra taisyklių

Kaip pagrindinės korupcijos priežastys sveikatos srityje yra įvardijami maži sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai, nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir neracionalus lėšų panaudojimas, sveikatos priežiūros prieinamumo netolygumai.

Yra nustatyta, kad Lietuvoje, dabartinei sveikatos apsaugos situacijai patenkinti, trūksta milijardo, t. y. – sveikatos apsaugai skiriama 1,5 mlrd. Eur, nors reikėtų 2,5 mlrd. Eur.

Martynas Gedminas

„Korupcija visuomet išliks, jei ji bus patogi. Žmonės ieškos būdų paslaugą gauti greičiau, geriau. Jei yra mechanizmas, leidžiantis tau tyrimą gauti anksčiau negu oficialiu keliu, kai tave prispaudžia situacija, tu bandysi tai daryti kitu keliu“, – yra įsitikinęs Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas Martynas Gedminas.

„Mes sau turime atsakyti į klausimą – kokios sveikatos apsaugos sistemos mes norime Lietuvoje? Kiek yra normalu uždirbti gydytojui, slaugytojui, kad mes jam galėtume kelti tam tikrus reikalavimus? – klausia M. Gedminas. – Dabar mes turime situaciją, kai žmonės, mokėsi 10-12 metų dirba labai atsakingą darbą, kuriam reikia turėti atskirą licenciją, tavo klaida gali kainuoti ne tik tavo ašaras į pagalvę, bet ir žmogaus gyvybę ir nėra jokių aiškių taisyklių. Yra žmonių, kurie dirba už 1,5 karto didesnį minimalų atlygį. Tai kokios kokybės ir kokių asmeninių nuostatų mes galime tikėtis?“

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, 225 straipsnį Kyšininkavimas gresia:

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.