Europos šalyse taikomi du donorystės modeliai. Lietuvoje, sulaukęs 18 metų, savo organus po mirties padovanoti transplantacijai žmogus apsisprendžia pats ir įsigyja donoro kortelę. Tuo metu daugelyje Europos šalių taikomas vadinamasis „numanomo sutikimo“ modelis, kai galimais organų donorais užregistruojami visi pilnametystės sulaukę piliečiai, nebent tam raštu paprieštarautų.
Pasak parlamentaro Mykolo Majausko, Lietuvoje taikomas donoro kortelės modelis nepasiteisina, nes per 18 metų tikrais donorais tapo tik 3 iš užsiregistravusių asmenų, tad jis siūlo tokią tvarką keisti.
„Dabar dažniausiai donorais tampa žmonės neišreiškę savo valios, tiesiog artimųjų sprendimu. Deja, didelė dalis artimųjų, kartais 30 proc., kai kuriais metais net 40 proc., nesutinka, jog mirusiojo organas būtų panaudotas kito žmogaus gyvybei išgelbėti. Jie dažniausiai įvardija priežastį, kad jie nežino mirusiojo valios, ko gi norėjo mirusysis, ar jis norėjo, jog jo organas būtų skirtas kito žmogaus gyvybei išgelbėti ar ne. Numanomo sutikimo modelis iš dalies sprendžia tą problemą“, – sako M. Majauskas.
Sveikatos apsaugos ministras sako, kad dėl siūlymo Lietuvoje taikyti kitokį donorystės modelį reikia atsiklausti visuomenės, reikalinga išsami diskusija.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis šiuo metu Lietuvoje yra 26 tūkst. donorų, organų persodinimo laukia daugiau kaip 400 asmenų.
