Problema mažėja per lėtai
„Transparency International“ ir Sveikatos apsaugos ministerija reguliariai atlieka tyrimus, rodančius, kad kyšininkavimo mastai mažėja, rašoma pranešime spaudai. Vis dėlto, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas pažymi, jog kyšininkavimas Lietuvoje vis dar yra gajus reiškinys. Maža to, sveikatos sistema yra viena iš labiausiai korumpuotų sričių.
„Beveik kiekvieno susitikimo metu pacientai ar jų artimieji drąsiai tarpusavyje kalbasi apie tai, kam ir kokį kyšį yra davę.
Kyšininkavimas mums vis dar kasdieniškas, įprastas reiškinys“, – teigia jis.
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad dažniausiai (44 proc. atvejų) duodamo kyšio dydis siekia 20-50 eurų. Tokią sumą įvardina visoms socialinėms-demografinėms grupėms priklausantys respondentai. Tyrimas atskleidžia, kad neoficialiai atsiskaityti labiausiai linkę vyresni, 60-69 m. amžiaus žmonės.
„Pastebime, kad jaunesni žmonės nėra linkę duoti kyšį. Jie žino, kokias teises turi ir nepasiduoda provokacijoms. Taigi požiūris keičiasi. Deja, lėčiau nei norėtųsi“, – sako Š. Narbutas.
Anot Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidento Martyno Gedmino, sąmoningumo ugdymas šiuo metu yra viena iš pagrindinių priemonių, kurią taikant bandoma įveikti šį sveikatos sistemos broką.
„Vykdomos visuomeninės akcijos ir jomis skleidžiamos žinutės skatina nepakantumą kyšininkavimui. Į tokius neoficialius atsiskaitymus vis kreiviau žiūri ir gydytojai, ir pacientai. Vis dėlto, šiuo metu tai vienintelis būdas, kuriuo bandoma keisti situaciją. Kažkokių specifiškesnių, konkretesnių šios problemos sprendimų kol kas nematome“, – teigia M. Gedminas.
Mažinant kyšininkavimo apimtis pastangas deda tiek jaunųjų gydytojų bendruomenė, tiek nevyriausybinės organizacijos. Pavyzdžiui, jau septynerius metus Lietuvos Medicinos Studentų Asociacija ir „Transparency International“ organizuoja akciją „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena”, kuria skelbiama, kad, norint padėkoti medikams, nereikia dovanų ar kitų neoficialių mokėjimų, užtenka jiems pasakyti „ačiū”.
„Paradoksalu, kad visuomenė vis dar tebegalvoja, kad neimantis kyšių gydytojas yra kokia nors išimtis ar net nacionalinė vertybė. Tačiau toks elgesys juk turėtų būti savaime suprantamas. Taip jau yra Estijoje ir Lenkijoje, o Prancūzijoje, Vokietijoje ar Švedijoje gydytojai net nesuprastų, kodėl jiems brukami pinigai“, – sako Š. Narbutas.
Susimoka už žmogiškumą
Gyventojų apklausa atskleidžia, kad dažniausiai lietuviai papildomą atlygį medikui siūlo už operaciją (62 proc.). Kiti nurodė, kad kyšis gali padėti užtikrinti didesnį gydytojo dėmesį pacientui (17 proc.) ir pagalbą atliekant tyrimus (13 proc.). Už tyrimų ir paslaugų operatyvumą gydytojui neoficialiai atsilyginti sutiktų beveik trečdalis apklaustųjų.
Pasak Š. Narbuto, impulsas siūlyti kyšį atsiranda dėl žmogaus mentaliteto. Kita svarbi priežatis – nesupratimas, kad už sveikatos paslaugas žmonės ir taip kiekvieną mėnesį sumoka 9 proc. savo gaunamų pajamų.
„Nežinau nei vieno atvejo, kai kyšį davęs pacientas būtų buvęs gydomas kitaip nei tas, kuris jo nedavė. Žinoma, dažnai pasitaiko atvejų, kai kyšis yra susijęs ne su taikomu gydymu, o su noru peršokti eilę, gauti siuntimą reabilitacijai ar detalesniems tyrimams“, – sako POLA prezidentas.
Pasak jo, taip yra todėl, kad drausdamiesi sveikatos draudimu gyventojai nežino, kokias paslaugas ir kurį laiką jie gaus. Tokia sveikatos sistema yra labiau mokestinė, o ne draudiminė.
„Tiek gydytojui, tiek pacientui malonus ir nuoširdus bendravimas yra svarbesnis už kyšį. Deja, tokio bendravimo jie nėra mokomi. Tuomet ir kyla mintis papildomai susimokėti už žmogiškumą“, – mano Š. Narbutas.
Priekaištai iš gydytojų
POLA prezidentas pasakoja, kad kartais tenka sulaukti medikų priekaištų dėl neva per dažnai eskaluojamos kyšininkavimo problemos. Kai kurie savo elgesį pateisina sakydami, kad jų atlyginimai tiesiog yra per maži, o sveikatos sistema valdoma neefektyviai.
„Privačioje gydymo įstaigoje pacientai kyšių nemoka. Dažniausiai jose dirba šeimos gydytojai, o už pirmines sveikatos priežiūros paslaugas primokėti nei oficialiai, nei neoficialiai nereikia. Kitaip tariant, visų pirma reikėtų išmokti tvarkytis savo darže ir pokyčius pradėti nuo savęs“, – pabrėžia jis.
M. Gedminas svarsto, kad galbūt tokį liberalų požiūrį į kyšininkavimą lemia vyresniosios kartos įpročiai. Visgi jauni gydytojai laikosi kiek kitokių principų.
„Užaugome laisvoje Lietuvoje. Žvelgdami į Europą, matome visai kitokius pavyzdžius. Mūsų tyrimo duomenimis, viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės išvažiuoja į kitas šalis, yra galimybė gyventi be korupcijos ir kyšių. To paties turime siekti ir Lietuvoje“, – dėsto Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.
Visuomenės nuomonės apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“. 2017 m. gruodžio 1-10 d. buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis 18 metų ir vyresnių respondentų iš visos Lietuvos.
