Grįžti į Lietuvą ji nė nemąsto – mat per šventes su šeima braidydama po Vilniaus gatveles suprato: Lietuva - svetingas kraštas turistams, tačiau nedraugiškas saviems gyventojams.
„Iš Lietuvos išvykau 2010 metais. Priežasčių tam buvo įvairių, pradedant nepakankamomis pajamomis rezidentūros metais ir nuolatiniu lakstymu per kelis darbus, baigiant asmeninėmis priežastimis. Sprendimą priimti nebuvo lengva. Tačiau dėl to neteko gailėtis“, – šiandien prisipažįsta su šeima tuomet emigravusi moteris.
Iki išvykimo Kristina dvejus metus dirbo onkologinėje rezidentūroje, tačiau išvykus svetur pakeitė sritį, nes Lietuvos rezidentūra Vokietijoje nebuvo pripažinta. Perėjusi į chirurginę specialybę, moteris baigė šešerius metus trukusią rezidentūrą.
„Iš terapinės rezidentūros perėjau Vokietijoje į chirurginę. Tiesiogiai būtų sunku palyginti, nes chirurgijoje dirbau Lietuvoje tik praktikos metais po studijų. Kadangi Vokietijoje rezidentūra atliekama praktiškai visose ligoninėse, ypač mažesnėse iš jų suteikiama gydytojui rezidentui pakankamai daug savarankiškumo. Rezidentūra čia ne studijos, o darbas“, – pasakoja Kristina.
Pradžiai pakanka intensyvių kalbos kursų
Kristina atvira – Vokietija kiek nustebino savo tolerancija. „Į imigrantus čia labai normaliai žiūrima, yra sukurta visa sistema, kaip juos greičiau integruoti. Gydytojai Vokietijoje tikrai laukiami, iš kokios šalies jie beatvyktų“, – tvirtina ji.
Tiesa, vos atvykusiai kalbos nemokančiai lietuvei vokiečių kalba pasirodė kietas riešutėlis. Vis dėlto, moters manymu, bet kokią užsienio kalbą išmokti nėra sunku, jei žmogus turi pakankamai motyvacijos tai padaryti.
„Vokiečių kalba nėra itin lengva. Tačiau tam, kad pasiektum kasdieniniam darbui pakankamą lygį, užtenka pusės metų intensyvių kalbos kursų. Aš pradėjau dirbti po trijų mėnesių kalbos mokslų. Nebuvo itin lengva, tačiau padėjo geranoriški kolegos“, – pasakoja lietuvė. Vokietijoje nemažai tarmių ir dialektų, todėl pakliuvus į kai kuriuos regionus tenka mokytis dar ir specifinių kalbos niuansų tam, kad būtų įmanoma suprasti pacientus.
Rezidentų atlyginimas į rankas prasideda nuo 2500 eurų
Vokietijos sveikatos priežiūros sistema labai skiriasi nuo lietuviškos. Pasak Kristinos, ambulatorinėje grandyje šeimos gydytojams palikta labai daug autonomijos: „Jie, jei tik turi tam ambicijų, gali teikti vos ne visą ambulatorinį gydymą savo pacientams jų nesiųsdami jokiems specialistams. Praktiškai tai nedažnai pavyksta dėl nemažų krūvių, laiko stokos ir biudžeto“.
Vokietijoje veikiančios labai stiprios medikų draugijos, kurios yra atsakingos tiek už gydymo gairių kūrimą, specialistų tobulinimąsi, tiek už rezidentūros programas.
„Nėra tokio paradokso, kaip mokama rezidentūra. Vokietijoje rezidentai gana gerai uždirba, atlyginimas į rankas prasideda nuo 2500 eurų. Atlyginimai varijuoja priklausomai nuo budėjimų skaičiaus, išdirbtų metų. Baigęs rezidentūrą gydytojas specialistas, be budėjimų, paprastai uždirba ne mažiau kaip 4000 eurų į rankas“, – vardija sumas Kristina.
Vokietijoje nėra monopolinės ligonių kasos. Tiek valstybinių, tiek privačių ligonių kasų yra keletas šimtų. Pacientai gali gana lengvai jas keisti. Tai, anot Kristinos, sukuria konkurencingą sistemą.
Trūksta praktikos
Paklausta, kaip Vokietijoje vertinami specialistai iš Lietuvos, Kristina sako, kad sunku pasakyti, ar vokiečiai labai vertina lietuvius medikus: „Čia gydytojų trūksta, ir yra vertinami visi atvykę dirbti kolegos. Mums, lietuviams, labai trūksta praktinės patirties, kurios neįgyjame studijų metais. Vokietijoje savaime suprantamas dalykas, kad baigęs studijas gydytojas sugeba paimti kraujo, suleisti vaistus ir kt. Lietuvoje, bent jau prieš dešimt metų, tai buvo tik slaugytojų darbas, kurio gydytojai net praktikų metu neišmokdavo“. Lietuvoje medicinos studijos, anot lietuvės, daugiau teorinės.
Norint daugiau dirbti Vokietijoje, pasak jos, taip pat nėra sunku. „Oficialiai daugiau negu 1,5 etato yra draudžiama įstatymų, tačiau dirbant privačiai ar honoraro sutartimis darbo valandos nebeskaičiuojamos. Galima puikiai pragyventi ir dirbant tik 40 val. darbo savaitę ar net puse etato“, – pasakoja Kristina.
Emigrantės teigimu, moksliniai darbai, doktorantūra, habilitacija Vokietijoje taip pat visiems prieinama. Paprastai doktorantūros darbai parašomi dar studijų metais.
„Džiugina stebėti Lietuvos medikų sąjūdį ir jų jau nuveiktus darbus. Apie grįžimą atgal kol kas nemąstome. Per paskutinį apsilankymą Lietuvoje, vaikščiodami po Vilniaus senamiestį, priėjome prie išvados, kad Lietuva - labai patrauklus ir svetingas kraštas turistams, bet nedraugiškas saviems gyventojams“, – apibendrina Kristina.
