Kaip rašyta vienoje žiniasklaidos priemonėje, išvakarėse nuo B meningokoko paskiepytas vaikas jau kitą dieną buvo nugabentas į reanimacijos skyrių dėl prasidėjusių traukulių. Teigiama, kad dar tik aiškinamasi, ar skiepas susijęs su tokia būkle.

Visgi kaip DELFI paaiškino ligoninės Viešųjų ryšių specialistas Vytautas Riaubiškis – minėtam vaikui buvo nustatyta pirminė diagnozė – pradinė epilepsija. Be to, mažametis jau seniai išleistas namo.

„Vaikas į mūsų ligoninę buvo atvežtas gruodžio mėn. 22. d. sunkioje būklėje. Parą laiko gulėjo vaikų reanimacijoje. Po to buvo perkeltas į palatą. Medikai visokeriopai tyrė berniuko sveikatą – buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, atlikti tyrimai, konsultuotas vaikų neurologo, atlikta elektroencefolograma. Buvo nustatyta, kad dieną prieš patenkant jam į ligoninę, vaikas buvo paskiepytas, savaitę prieš skiepus yra turėjęs galvos sumušimą.

Foto: Vida Press

Gydytojų pirminė diagnozė – pradinė epilepsija, kurią sukelti galėjo įvairios priežastys. Rekomendacija – įvertinus susidariusią situaciją vaikui būtinas vaikų neurologo stebėjimas ir ištyrimas“, - aiškino ligoninės atstovas.

Berniukas iš ligoninės buvo išrašytas gruodžio 27 d.

Minėtoje sensacingoje publikacijoje apie pradinę epilepsiją ir galvos traumą užsiminta nebuvo.

Dažniausia reakcija - karščiavimas

Kaip DELFI informavo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė, šalutinės menB vakcinos reakcijos – niekuo neypatingos.

„Per 2017 metus VVKT gavo 5 pirminius pranešimus apie Bexsero vakciną. 4 iš jų pateikė gydytojai ir 1 - vaistinio preparato registruotojas. Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo: pakilusi temperatūra, neramumas, vangumas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje.

Per 2016 metus gauta 12 pirminių pranešimų apie Bexsero vakciną. 6 iš jų pateikė pacientai, 5 - gydytojai ir 1 - vaistinio preparato turėtojas. Dažniausiai pasireiškusio reakcijos buvo: pakilusi temperatūra, neramumas, vangumas, mieguistumas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje“, - paaiškino V. Žilėnaitė.

Išeitį turi britai

Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis ramino – pagal nupasakotą situaciją, jokio ryšio su skiepais ir vaiko būkle jis nematantis. Dažniausia menB skiepo šalutinė reakcija yra karščiavimas, dėl to, pavyzdžiui, britai net ėmėsi papildomų veiksmų.

Vytautas Usonis

„Šio berniuko atvejo komentuoti negaliu, nes pats apie jį skaičiau tik kitoje informavimo priemonėje. Visgi tikiuosi, kad Lietuva pasirems britų pavyzdžiu ir iki liepos mėnesio, kai B meningokoko skiepas atsiras skiepijimų kabinetuose, bus parengta atitinkama metodinė medžiaga. Gana dažnai ši vakcina po skiepo sukelia pakankamai didelį karščiavimą.

Gal man sekėsi, tačiau aš galiu kalbėti apie 20-30 vaikų mano akiratyje – nė vienam jų nebuvo didelio karščiavimo. Britai tai yra labai aiškiai įvardiję kaip šios vakcinos ypatumą. Tam yra labai aiškus sprendimas – profilaktiškai vaikai turi gauti dozę paracetamolio (standartinio karštį mažinančio preparato)“, - aiškino profesorius.

V. Usonis pabrėžė, kad žaibinė meningokoko forma yra be galo pavojingesnė nei bet kokie galimi (gamintojo įvardinti) šalutiniai poveikiai.

„Visi poveikiai žinomi ir žinomi būdai, kaip juos suvaldyti. Dabar mums užduotis, ruošiantis kūdikių/vaikų visuotiniam skiepijimui, paruošti tinkamą metodinę medžiagą tiek medikams, tiek visuomenei. Kad būtų aišku, jog daugmaž pusė vaikų gali karščiuoti, pamokant, kaip valdyti pakilusią temperatūrą“, - pridūrė jis.

Informacija apie meningokokinę infekciją (parengė Miglė Lamanauskaitė)
Foto: Parengė Miglė Lamanauskaitė

Kūdikiai Lietuvoje bus skiepijami nuo B tipo meningokoko

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukiami skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Planuojama, kad kūdikiai bus pradėti skiepyti jau šių metų liepos mėnesį, kai tik bus nupirktos ir į Lietuvą pristatytos vakcinos.

Bus skiepijami patys mažiausi, 2 mėnesių sulaukę, pacientai. Kaip ir įprasta, pilną skiepijimo schemą sudarys trys vakcinos dozės, tai reiškia, kad mažyliai bus skiepijami tris kartus ir tėveliams už tai mokėti nereikės. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją - 4 mėn., o trečiąją – 12-15 mėn.

Ministro A. Verygos teigimu, nuo šiol Lietuva bus viena pirmųjų šalių Europoje, pradėjusi skiepyti vaikus nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Iki šiol šie skiepai buvo įtraukti tik į Airijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos skiepijimų kalendorius.

„Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra gana didelis, o palyginti neseniai sukurta vakcina yra išties labai brangi, todėl tėveliams dažnai būdavo sudėtinga savo mažylius paskiepyti. Tad buvo ieškoma galimybių ir labai džiaugiuosi, kad jos rastos, jog būtų pradėti skiepyti vaikučiai, kurie patiria didžiausią riziką susirgti šia klastinga liga, nusinešančia gyvybes“, – sako ministras A. Veryga.

Tad, pasak ministro A. Verygos, dabar viskas priklauso nuo Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir jos organizuojamų viešųjų pirkimų procedūrų, kurių metu turi būti nupirktos reikiamos vakcinos, siekiant užtikrinti sklandų mažylių skiepijamą.

SAM duomenimis, VLK artimiausiu metu pradės vykdyti meningokokinės infekcijos vakcinos pirkimą ir planuojama, kad vakcina Lietuvą pasieks kaip ir numatyta – iki 2018 m. liepos 1 dienos.

2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete šios meningokokinės vakcinos įsigijimui numatyta 2,6 mln. eurų. Vaikams skiepyti skirtas vakcinas VLK perka kasmet, už jas sumokama PSDF lėšomis.

SAM primena, kad nuo šių metų rudens vaikai bus pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos. Šia vakcina bus skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių. Jai įsigyti per metus planuojama išleisti apie 600 tūkst. eurų.