Pašnekovės interesų sritys yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, sporto medicina, širdies funkcijos nepakankamumo diagnostika ir gydymas. Baltijos Amerikos klinikoje ir Santaros klinikose dirbanti specialistė yra Lietuvos Širdies asociacijos, Lietuvos ir Europos Kardiologų draugijų, Europos spiroveloergometruotojų draugijų narė. Pokalbyje su DELFI metu ji papasakojo, kaip laiku atpažinti širdies ir kraujagyslių ligų simptomus, ką gali padaryti gydytojas, o ką – būsimas pacientas.
- Vieša paslaptis, kad lietuvių širdies sveikata - viena prasčiausių Europoje. Ką kiekvienas mūsų galėtų padaryti, kad šią statistiką - ypač ankstyvų darbingo amžiaus vyrų mirčių – pagerintume?
- Nuo širdies ir kraujagyslių ligų kiekvienais metais Europoje miršta daugiau nei 4 mln. žmonių. Paminėsiu svarbiausius rodiklius, kurių patologiniai nuokrypiai lemia didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Lietuvoje diagnozuojama dislipidemija moterims 91,6 proc., vyrams – 86,9 proc.. Cukrinis diabetas moterims – 10,7 proc., vyrams – 9,3 proc.. Arterinė hipertenzija moterims – 63,2 proc., vyrams - 49,2proc.. Pilvinis nutukimas moterims – 58,1 proc., vyrams – 86,9 proc. Rūkymas moterims – 8 proc., vyrams – 40 proc.. Lietuvoje vykdoma prevencijos programa, pagal kurią su šeimos gydytojo siuntimu kiekviena moteris nuo 50 iki 65 metų amžiaus, dar nesirgusi širdies ir kraujagyslių ligomis
ir kiekvienas vyras nuo 40 iki 55 metų gali pasitikrinti sveiktą, išaiškinant rizikos veiksnius.
Atranka padeda atpažinti besimptomes ligas arba padidėjusią riziką niekuo nesiskundžiantiems pacientams.
- Ar ligai parodžius savo „nasrus“, žmogus jau visam gyvenimui „pririštas“ prie vaistų?
- Po pirminės prevencijos tyrimų įvertinimo ir aptarimo labai svarbu atsižvelgti į kardiologo patarimus. Medikamentai paskiriami tik esant indikacijoms ir nebūtinai visam likusiam gyvenimui. Pagerinti gyvenimo kokybę, lėtinti senėjimo procesą, atitolinti gresiančias ligas galima.
Būtina išsiugdyti tinkamą požiūrį į sveiką gyvenseną. Reguliarus fizinis aktyvumas yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos pagrindas. Rekomenduojame fizinį aktyvumą - mažiausiai 150 min./sav. vidutinio intensyvumo fizinė veikla 30 min. 5k./sav (. arba 75 min. per savaitę didelio krūvio fizinės veiklos). Reguliarus fizinis aktyvumas yra širdies ir kraujagyslių treniravimo pagrindas. Fizinis aktyvumas gerina fizinę ir psichikos sveikatą. Tiesa, rekomenduojama atlikti klinikinį ištyrimą ir krūvio toleranciją, planuojant pradėti sportuoti.
Kardiologai griežtai pasisako apie rūkymo nutraukimą – būtina nevartoti jokios formos tabako, vengti buvimo prirūkytose patalpose. Skatiname žmones nevartoti saldžių ir alkoholinių gėrimų. Svarbi sveika mityba, kurioje sotieji riebalai keičiami į mono ar polinesočius riebalus, patariama vartoti daugiau visagrūdžių produktų, žuvies, daržovių, vaisių, taip pat svarbus suvartojamo druskos kiekio ribojimas <5 g/d..
Tikslinis kūno masės indeksas 20-25 kg/min.2 , juosmens apimtis <94 vyrams, <80 moterims
Kraujo spaudimas <140/90 mmHg.st.
Lipidai - pirminis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos tikslas: didelės rizikos pacientams mažo tankio lipoproteinai ( MTL -Ch) turi būti sumažinti bent 50 proc. nuo pradinės koncentracijos, siekiant, kad didelės rizikos pacientams MTL -Ch būtų <2,6, o labai didelės rizikos pacientams <1,8 mmol/l.
Gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas ir koregavimas <5,6 mmol/l.
Širdies ir kraujagyslių sistemą saugantys veiksniai: pozityvus požiūris, juokas, gražios mintys ir palinkėjimai.
Tik modifikavus šiuos rizikos veiksnius, bus pasiekta efektyvi širdies ir kraujagyslių ligų prevencija.
- Kokius įrankius turi kardiologas, norintis teisingai ir laiku įvertinti paciento būklę?
- Sužinojus paciento nusiskundimus, apžiūrėjus ir įvertinus bendrą būklę, skiriami laboratoriniai bei instrumentiniai tyrimai. Kardiologams reikalinga matyti paciento elektrokardiogramą, širdies echoskopiją, krūvio mėginius (veloergometrija, spiroveloergometrija, krūvio echostrestestus).
Dažnai atliekama paros ir ilgiau trunkanti kraujospūdžio, širdies ritmo stebėsena. Sudėtingesniais atvejais širdies vainikinės kraujagyslės tiriamos kompiuterine tomografija, koronarografija. Širdžiai tirti pritaikyta ir kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas.
Naujovės tyrimuose atsiranda daugelyje terapinių sričių, tačiau kardiologijoje jų - daugiausia. Kardiologai patys atlieka širdies ir kraujagyslių tyrimus, todėl dažnai tobulinasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
- Domina mažai girdėtas prietaisas - spiroveloargometras. Ar galite apie jį papasakoti? Kam jis aktualus?
- Jau aštuonerius metus atlieku šį tyrimą. Dėstydama VU gydytojams rezidentams išmokiau nemažą būrį kolegų atlikti spiroveloergometriją. Esant atitinkamo streso lygiui, mažėja organizmo fiziologinių sistemų funkcinis pajėgumas. Pulmokardinio krūvio mėginio (spiroveloergometrijos) tikslas yra krūvio metu išryškinti blogai funkcionuojančių organų sistemų trūkumus, kurie - akivaizdūs matuojant širdies/kvėpavimo funkcinius rodiklius įkvėpimo ir iškvėpimo metu.
Atliekant krūvio mėginį, kvėpuojant per srauto tūrio daviklį arba kaukę, galime išsiaiškinti, kas lemia pacientų jaučiamą dusulį (širdies, plaučių ligos, antsvoris, svorio trūkumas ir kt.). Indikacijos kardiologijoje: koronarinės širdies ligos diagnostika, po miokardo infarkto, širdies ritmo sutrikimų, kraujo spaudimo kitimui krūvio metu išaiškinimui ir gydymo efektyvumo įvertinimui.
Pulmonologijoje - bronchų, plaučių ligoss. Prieš operacijas. Sporto medicinoje - tinkamų fizinių krūvių paskyrimas, treniruočių kokybės kontrolė, sportinių rezultatų siekimas. Reabilitacijoje - programų kūrimas, efektingumo įvertinimas. Darbo medicinoje - neįgalumo lygio nustatymui.
Vienas svarbiausių pulmokardinio mėginio rodiklių, atspindintis ištvermę - VO2max. Didėjant darbo intensyvumui, didėja ir deguonies vartojimas, o jo maksimalų pasisavinimą parodo būtent VO2max. dydis, kuris tiesiogiai atskleidžia kraujotakos ir kvėpavimo sistemų funkcinio pajėgumo naudoti deguonį maksimalias galimybes.
- Ar šis tyrimas aktualesnis tik sportuojantiems ir tiems, kurie artėja prie 50-ies?
- Organizmo fizinį pajėgumą įtakoja amžius, lytis, genetiniai veiksniai, hemoglobino kiekis, kūno konsistencija, treniruotumas, raumenų skaidulos, apkrautos konkretaus sportavimo metu ir kt. Aptariant ventiliacinius, kardiovaskulinius, išorinio darbo, plaučių dujų apykaitos tyrimo rezultatus taip pat gaunami du svarbūs fiziologinai rodikliai - aerobinis ir anaerobinis slenksčiai. Šie rodikliai atskleidžia laktatų gamybos pakitimus, nurodančius reikiamo pasiekti treniruočių metu širdies susitraukimų dažnį. Tai svarbu tiek aktyviai profesionaliai sportuojantiems asmenims, tiek ir norintiems pradėti sportuoti. Po pulmokardinio tyrimo rezultatų įvertinimo, paruošiama lentelė, kokiu režimu asmeniui reikia plaukti baseine, eiti, bėgti ir važiuoti dviračiu.
