„Tas pyktis po truputį kaupiasi, dalis žmonių jo negali išreikšti, nes dirba pusantro arba dviem etatais, jiems nebelieka laiko to reikšti. Dabar atsirado ir įrankis parodyti tiek sprendimų priėmėjams, tiek visuomenei, kad mums skauda dėl šios sistemos ir norime pokyčių“, – medikų protestą aiškina Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.
Urtė Builytė, VUL Santaros klinikų rezidentė pasakoja, kad jos diena dažniausiai prasideda 5 ryte, nes jau 7 valandą darbo diena prasideda daugumoje ligoninių. „Konsultacijos, pasitarimai. Esu chirurginės specialybės rezidentė, tad operacinė, kurioje gali užtrukti iki 8 valandų, niekur neišeidamas, nevalgęs, negėręs ir kitų reikalų neatlikęs. Po to laukia visi dokumentiniai darbai, o po darbo tas laisvas laikas, kurio didelė dalis turėtų būti investuojama į tobulinamasi, į naujausių gairių, medicininės literatūros skaitymą, gal ir į tiesiog pasižmonėjimą, bendravimą su šeima, dauguma rezidentų jį praleidžia dirbdami. Nes tų lėšų, kurias jie gauna už visą darbo dieną, oriai gyventi šiuo metu Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, nepakanka“, – tikina rezidentė.
Trūksta ne tik pajamų, bet ir socialinių garantijų
Pasak jos, iki sausio 1 d. jaunesnysis rezidentas, toks, kaip ir ji pati, oficialiai gauna 390,5 euro ir, jei yra įstojęs į valstybės finansuojamą vietą, pridedama 364 eurų stipendija. „Bet bent jau Vilniaus universitete didelė dalis rezidentų yra įstoję į valstybės nefinansuojamą vietą, vadinasi, jų pajamos ir yra 390 eurų arba mažiau“, – sako U. Builytė. Pasak jos, vyresnieji rezidentai, neatskaičius mokesčių, gauna apie 500 eurų bei tą pačią minėtą stipendiją, jei ji priklauso.
Šiuo metu vienas iš jaunųjų gydytojų reikalavimų yra pereiti prie studentų be stipendijų finansavimo modelio. Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M. Gedminas aiškina, kad toks pajamų paskirstymas rezidentams nenaudingas.
„Jeigu atsitinka toks įvykis, kaip motinystės ir vaiko atostogos, kas labai dažnai atsitinka rezidentūroje, nes mes čia ateiname apie 30 metus, mūsų bendrosios pajamos sumažėja iki 150–200 eurų. Taip pat mes, rezidentai, visame pasaulyje dengiame antisocialines valandas, vadinasi, palaikome universitetines ligonines naktinių budėjimų metu, savaitgaliais, šventinėmis dienomis.
Atlyginimas už tas dienas taip pat yra skaičiuojamas nuo viso tavo atlyginimo, todėl rezidentas papildomai už naktinį budėjimą gauna 10–15 eurų. Visos šitos sąlygos, imant būsto paskolą ir pan. susideda į tai, kad rezidentams kur kas palankiau visas savo pajamas gauti draudžiamųjų pajamų pavidalu. Todėl prašymas yra ne tik pereiti prie studento be stipendijos, bet ir nesumažinti jau gaunamų pajamų“, – aiškina M. Gedminas.
Valstybė apmoka mokslą ir išleidžia į užsienį
Šarūnas Narbutas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas, tvirtina, kad pacientams rezidentai yra vieni mylimiausių gydytojų. „Jaunieji gydytojai labiausiai moka bendrauti ir paaiškinti, jie anksčiausiai keliasi ir vėliausiai išeina, tai yra idealus gydytojas, kokį tu nori turėti“, – pastebi Š. Narbutas. Jo teigimu, rezidentų atlyginimai yra tikrai nedideli ir šį klausimą išspręsti nėra taip sudėtinga.
„Nekalbame apie šimtus milijonų. Šita bendruomenė nėra didelė, jie yra paklausiausi darbo rinkoje tiek užsienyje, tiek čia. Jie kenčia dėl savo profesijos pasirinkimo. Medikai dėl savo profesijos turi daug ilgiau mokytis ir neįeiti į darbo rinką. Faktas, kad jaunų žmonių poreikiai yra vienodi: būstą įsigyti ir šeimą kurti, o gaunasi tarsi diskriminacija, valstybei atrodo, kad jūs, kol galit, dar kentėkit, o kai negalit, važiuokit, o kas jau liks, tuos tada ir darbinsim. Turėtų būti kitaip“, – pastebi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, į valstybės finansuojam vietą įstojusio žmogaus paruošimas kainuoja 50 tūkst. eurų. „Tada žmogus ima ir išvažiuoja. Tiek mes, mokesčių mokėtojai, netenkame ir tiek tas žmogus, prasikankinęs mūsų sistemoje, važiuoja į geresnę. Gal nereikia galvoti, kad, kai išvyks paskutinis, tada mėginsime juos išsaugoti, darykime tai dabar ir motyvuokime juos įvairiomis priemonėmis“, – ragina pašnekovas.
U. Builytė pastebi, kad jau būta daug diskusijų, vienos jų – vaisingesnės, kitos – mažiau vaisingos, tačiau paskutinis lašas, paskatinęs medikus išeiti į gatves, – Seimo darbas. „Visiems žinomas tas Seimo posėdis, kur nubalsuojama vienaip, tada nusprendžiama kitaip ir dalis Seimo narių prisipažįsta, kad jie net nesupranta, dėl ko jie balsuoja. Esmė, kad vis dar yra negirdima, kad čia yra problemėle, kuri, jei ne šiandien, tai ryt tvos su vėzdu. Vadinasi, jei kalbame per tyliai, pradėjome kalbėti garsiau“, – apie kilusi medikų pasipiktinimą pasakoja rezidentė.
Kantrybės moko profesija
M. Gedminas kalba, kad, besimokydami savo profesijos, gydytojai mokosi būti ir labai kantriais. „Jeigu tau reikia pasiruošti išbūti 6–8 valandas operacinėje, ta tavo kantrybė persismelkia ir į kitas tavo dalis“, – taip ilgą medikų tylą aiškina pašnekovas. Jis atkreipia dėmesį, kad mitingo metu norėta iškomunikuoti, jog gydytojai yra nusivylę ne tik savo socialinėmis garantijomis, ne tik savo uždarbiu, bet pačia sistema.
„Kai matai pacientus, kurie tikrai nėra saugūs, kai matai, kaip neefektyviai veikia sistema, nes nėra pakankamai į ją investuojama, kaip savo viduje gydymo įstaigos nėra susitvarkiusios... Dabar turime priėjimą prie pačios pažangiausios literatūros, tu skaitai apie pačius naujausius gydymo metodus ir tikrai nori būti profesionalas, nes, reikia pripažinti, kad mes, medikai, esame egoistai, norime būti geriausi, norime teikti geriausias paslaugas savo pacientams.
Tačiau realybėje pamatai, kad labai daug tavo darbo dienos susideda iš popierių rašymo, tu nori paskirti efektyviausią vaistą savo pacientui, jis kainuoja per daug, nori paskirti tyrimą savo pacientui, na, reiks palaukti dvi tris, keturias, penkias savaites. Kodėl? Na, taip jau yra, tokia sistema. Tas pyktis po truputį kaupiasi, dalis žmonių jo negali išreikšti, nes dirba pusantro arba dviem etatais, jiems nebelieka laiko to reikšti. Dabar atsirado ir įrankis parodyti tiek sprendimų priėmėjams, tiek visuomenei, kad mums skauda dėl šios sistemos ir norime pokyčių“, – aiškina Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.
