Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos vadovas prof. Kęstutis Strupas teigė, kad ligoninę dėl darbo užsienyje palieka ir gydytojai, ir slaugytojos: „Tačiau tas išvažiavimas nėra masinis, nes Santaros klinikos – vis dar patraukli darbo vieta“.
Pasak K. Strupo, pagrindinės medikų išvykimo iš Lietuvos priežastys – per mažos algos, didelis darbo krūvis ir apskritai jų padėtis šalyje: „Mūsų medikai – už viską atsakingi ir dėl visko kalti, o užsienyje padirbę kolegos prisipažįsta, kad ten jaučiasi kaip žmonės.“
Paklaustas, kiek reikėtų pakelti atlyginimus medikams rezidentams, profesorius tikslaus atsakymo neturėjo, bet sakė esąs tikras, kad medicinos apsaugai ir medikams reikėtų kur kas didesnio dėmesio: „Tai – kilni profesija ir, kai žmonės mokosi net vienuolika metų ir gauna kur kas mažesnius atlyginimus nei Vakarų Europoje, jie turi apie ką pamąstyti.“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Kęstutis Stašaitis teigė, kad ligoninės darbuotojai išvyksta dirbti į užsienį, bet kai kurie stengiasi neprarasti ir turimos darbo vienos: „Dėl to naudos turi ir klinikos, nes, sugrįžę iš užsienio, kolegos parsiveža naujų idėjų, žinių, visai kitokios bendravimo su pacientais kultūros. Yra ir tokių gydytojų, kurie, pasibaigus darbo sutarčiai su klinikomis, išvyksta į užsienį visam laikui. Tačiau jų tikrai nėra daug.“
K. Stašaitis pastebėjo, kad kur kas mobilesni – jauni medikai. Jie greičiau, nei jau patyrę ir turintys nemenką darbo stažą, ryžtasi priimti sprendimus išvykti dirbti į užsienį.
„Bet ne visi ten randa rojų ir ne viskas ten padėta ant lėkštutės. Bet kurioje šalyje, jei medikas nori daugiau pasiekti, turi ir pats daugiau į save investuoti. Tie medikai, kurie į save investuoja ir Lietuvoje, pasiekia puikių rezultatų ir yra vertinami kaip puikūs specialistai“, – įsitikinęs K. Stašaitis.
Jis, kaip ir kolega K. Strupas, pripažino, kad į užsienį medikus veja ne tik per mažos algos, bet ir atmosfera bei požiūris į juos, kai neretai vadinami „žudikais baltais chalatais“.
„Visame pasaulyje pripažįstama, kad gydytojo profesija yra rizikinga. Dėl nelaimių, kurias kartais lemia ne tik medikų darbas, bet ir pacientų organizmo rezervai, ligos eiga, niekas prie sienos jų nestato, kaip pas mus. Taigi tas emocinis fonas – viena iš priežasčių, skatinančių medikus palikti Lietuvą“, – teigė K. Stašaitis.
Kalbėdamas apie valdžios sprendimą nekelti atlyginimų tiek, kiek pageidauja medikai ir rezidentai, jis sakė, kad medikų algos turėtų būti tokios, kad leistų normaliai pragyventi. Tačiau, K. Stašaičio įsitikinimu, nereikėtų pamiršti ne tik rezidentų, bet ir patyrusių slaugytojų.
„Man, kaip gydytojui, labai svarbu šalia savęs turėti patyrusių slaugytojų, bet jų atlyginimai – taip pat labai maži. O rezidentai kartais per daug gerai apie save galvoja, nes jų darbo rezultatai ar ligoniams skiriami tyrimai ne visada būna apgalvoti, kainuoja nemenkus pinigus. Todėl būčiau už tai, kad atlyginimai būtų keliami gabiems rezidentams ir kad jie pasirašytų sutartis tam tikram darbo laikui Lietuvoje“, – kalbėjo K. Stašaitis.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras prof. Vinsas Janušonis esama situacija nesiskundė: „Gydytojai beveik nepalieka ligoninės. Iš aštuonių šimtų darbuotojų pernai į užsienį išvyko dirbti penkios slaugytojos. Tai tokia emigracija mums jokio pavojaus nekelia.“
V. Janušonis sakė, kad jo vadovaujamoje ligoninėje vidutinis gydytojų atlyginimas, neatskaičius mokesčių, – apie 2000 eurų. Jei dar medikai turi papildomų darbų, tai esą jų algos beveik prilygsta kolegų uždarbiui Vokietijoje.
„Keli mūsų gydytojai prieš kelerius metus buvo išvykę padirbėti į Vokietiją, bet sugrįžo atgal, nes niekas ten aukso kalnų nežada. Algos panašios, kaip ir pas mus“, – teigė V. Janušonis.
