Medikų sąjūdis, išsakantis daug griežtesnius reikalavimus, pasirašyme nedalyvavo, nes, ministro teigimu, jie nėra profesinė sąjunga.
Pasirašyta dėl 6 punktų, kurie, ministro teigimu, įpareigoja jų laikytis ilgalaikėje perspektyvoje.
Pirmiausia, kaip ne kartą kalbėta, sutarta nuo 2018 m. gegužės 1 d. 20 proc. didinti LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms taikoma LNSS šakos kolektyvinė sutartis, dirbančių sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, darbo užmokesčio fondą, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams.
Taip pat - iki 2018 m. balandžio 1 d. parengti ir pasirašyti LNSS šakos kolektyvinės sutarties papildymo (priedo) projektą, reglamentuojantį darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms taikoma LNSS šakos kolektyvinė sutartis.
Nutarta kiekvienų ateinančių metų trečią ketvirtį pradėti derybas dėl LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms taikoma LNSS šakos kolektyvinė sutartis, dirbančių sveikatos priežiūros specialistų sekančių metų darbo užmokesčio didinimo. Be to, siekti, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms taikoma LNSS šakos kolektyvinė sutartis, dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis 2020 metų antro pusmečio pradžioje būtų ne mažesnis kaip 3 šalies vidutiniai darbo užmokesčiai.
Taip pat parašais įsipareigota siekti, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms taikoma LNSS šakos kolektyvinė sutartis, dirbančių slaugytojų vidutinis darbo užmokestis 2020 metų antrojo pusmečio pradžioje būtų ne mažesnis kaip 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio. Galiausiai nuspręsta inicijuoti kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos peržiūrėjimo, atsižvelgiant į Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos Solidarumas, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos siūlymus bei ES ir EBPO rekomendacijas.
A. Verygos teigimu, iki paskutinės minutės vyko arši diskusija gludinant tekstą. Paklaustas, kokia šio pasirašyto dokumento vertė, kai PSDF kitų metų biudžetas jau patvirtintas Seime, ministras pabrėžė, kad tai – į ilgalaikę perspektyvą orientuotas susitarimas.
„Kitų metų (biudžetas, - red. past.) taip, patvirtintas, <...> mes kalbame apie ilgalaikę perspektyvą. Visa tai derinta su Vyriausybe, yra įrašoma siekti tokio ir tokio užmokesčio. Jei neturime aiškiai įvardinto siekinio, neaišku, ko siekiame. O kaip seksis pasiekti - priklausys nuo to, kokia bus šalies ekonominė situacija, užtai tai yra susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu. Jei šalį, neduok Dieve, ištiktų krizė, ir darbo užmokestis mažėtų, natūralu, kad ir mūsų įsipareigojimai bus adekvačiai kitokie. Kristi, tiesa, medikų algos neturėtų, net ir skaičiuojant procentiškai“, - kalbėjo ministras.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas džiaugėsi, kad vyriausybės deleguota ir profesinių sąjungų komandos pasirašė „gana neblogą“ susitarimą.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė sakė, kad pirmas, sunkiausias žingsnis padarytas, tačiau perspektyvoje dar daug darbo – nustatant kitų metų darbo apmokėjimo tvarką, paliečiant visas profesines grupes, ne tik gydytojus ir slaugytojas.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė sakė, jog svarbu, kad atkreiptas dėmesys ir prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems asmenims.
„Labai gerai būtų, jei 2020 m. antroje pusėje galėtume pasidžiaugti, kad slaugytojo atlyginimas nebūtų mažesnis kaip pusantro vidutinio uždarbio šalyje“, - sakė D. Margelienė.
