„Būtent gamintojai rekomenduoja, ar vaistas bus receptinis, ar ne, o galutinis sprendimas priimamas registracijos metu. Ir tokie sprendimai yra priimami ne atsitiktinai, o rūpinantis žmonių sveikata, saugant juos nuo perdozavimo, netinkamo vaistų vartojimo ir galimų neigiamų pasekmių“, - teigė G. Barcys.

Jo teigimu, dauguma receptinių vaistų turi ir nereceptinius analogus, tik mažesnėse pakuotėse ir su mažesniu veikliosios medžiagos kiekiu.

VVKT Bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Romaldas Mačiulaitis DELFI po renginio pasakojo nesitikėjęs, kad pranešus apie slaptuosius pirkėjus, išlįs toks problemos mastas.

Tai, kad receptinius vaistus parduodavo be recepto, mes matydavome tikrai. Prieš keletą metų buvo klausiama įvairiais lygiais – ar tikrai neparduodate vaistų be recepto? Tikrai tikrai, sakydavo jie. O kur jūsų receptai? Kaupkit receptus. Ir „užsiraukė“ visi nereceptiniai antibiotikų, psichotropinių vaistų pardavimai. Aš, kaip žmogus, mačiau, kad tai vyksta. Kad tokiame lygyje... Vos ne su kiekvienu pašneki ir jis būna nukentėjęs – man tai buvo šokas“, - atvirai pripažino R. Mačiulaitis.

Paklaustas, gal reikėtų peržiūrėti, pavyzdžiui, 13 pacientų minėtų vaistų, ir kai kuriuos jų padaryti nereceptiniais, pašnekovas nebuvo toks optimistiškas.

„Ar būtų galimybė kažkurį jų pastumti? Nežinau. Aš matau šį visą iškilusį ažiotažą dėl to, kad žmogus nespėja pas gydytoją, neturi laiko ir esą pats geriau žino. Tai, kad aš geriau žinau – netiesa. Kad nespėju pas gydytoją – čia jau didesnė ekonominė sisteminė bėda. Kai kurie dalykai akivaizdžiai turi būti taisomi. Iš žmogiškos pusės – mums reikia labiau organizuotai gyventi. Jei aš žinau, kad man ar žmonai baigiasi receptiniai vaistai, nueinu pas gydytoją ir paimu receptą metams laiko. Ir tada būsi ramus, ir neliks toks problemos“, - sakė R. Mačiulaitis.

Pasak specialisto, daugelis žmonių sako, kad jiems reikia, pavyzdžiui, kaptoprilio ir viskas.

„Čia yra pirma klaida. Antihipertenziniai vaistai turi būti peržiūrimi nuolatos. Suskaudo galvą ir žmogus jau geria kaptoprilį. Tai yra mirties priežastis nr. 1. Tavo jausmai atbunka, tavo sistema pripranta prie aukšto spaudimo. Jei nebeskauda galvos, reiškia, kad nebėra aukšto spaudimo? Ne. Tai reiškia, kad kūnas prisitaikė prie pasikeitusios sveikatos būklės. Kad to nebūtų, dėl to sistema ir draudžia savigydą – daktaras pasakys, tau reikia kaptoprilio ar ne“, - dėstė LSMU profesorius.

Keičiasi vaistininko vaidmuo

„Vaistininkas yra ne pardavėjas, o sveikatos specialistas. Panašiai yra ir kitose šalyse, bet yra kraštų, kur vaistininkai yra „super specialistai“ - ilgiau mokosi universitetuose, Anglijoje, pavyzdžiui, jie atskirai sertifikuojami. Žmogus farmacininkas tampa kone pusiau gydytojas. Ir kai sprendžiami tokie klausimai (red. past. - kurie vaistai galėtų būti parduoti be recepto), tai yra įvertinama: bus vaistininkas, kuris kompetetingas, kuris ne tik parduos, bet ir patars, paklaus. Pas mus einama į tą pusę – mūsų universitete prieš 10 metų įdiegta klinikinės farmacijos specializacija. Šiuo metu praktiškai visi farmacininkai tampa vis labiau sveikatos specialistai, o ne vien pardavėjai ir gamintojai.

Žmogus priima sprendimą – aš noriu ibuprofeno. Viskas gerai, gali norėti visko, tačiau ar tau nekils dėl to rizikų? Lenkijoje yra labai sena klinikinės farmacijos tradicija – jie yra vieni pirmųjų Europoje. Mes dabar negalime staiga tai įdiegti“, - kalbėjo R. Mačiulaitis.

Jis apibendrino, kad Lenkijoje yra kitokia aplinka, kitoks farmacininko pasiruošimas.

„Nepavojingieji vaistai“

Daugelį pacientų domina vienas klausimas – kodėl kai kurių „nepavojingų“ vaistų nebūtų galima tiesiog perkelti į nereceptinių vaistų sąrašą.

„Sunku pasakyti, kas žmonėms atrodo nepavojingi vaistai. Jie mini ir kaptoprilį ir kitus. Plačiąja prasme, tai nuolatos yra daroma. Vos ne kiekvieną mėnesį turime po kelis atvejus, kai vaistas iš receptinio keičiamas į nereceptinį – ne visiems, bet tie virsmai vyksta. Jei vaistas vis dar receptinis, tam yra priežastis. Po kelių metų, pavyzdžiui, vaisto gamintojas galbūt dėl komercinių priežasčių kreipiasi į mus ir sako – surinkome pakankamai duomenų, vaistas yra saugus, pakeiskite jo klasifikaciją. Vyksta diskusijos. Ir neretai pakeičiame, jei sutinkame“, - teigė R. Mačiulaitis.

Pašnekovas pabrėžė, kad pacientai gali labai klaidingai įvertinti savo simptomus ir lengvai įsigiję receptinį vaistą (be gydytojo konsultacijos) sau tik pakenktų.

„Pas mus yra trijų pakopų sistema. Iš pradžių žiūri ekspertas, toliau yra komisija, galiausiai yra taryba – tokie kaip mes, nešališki, nedirbantys farmacijoje. Taip priimamas sprendimas. Tie keitimai vyksta, tik tą žaidimą, pas mus įprasta, diktuoja firmos. Kad tarnyba sugalvotų keisti vaisto klasifikaciją, nes kreipėsi žmogus, to aš nežinau. Gal ir įmanoma, bet tokios praktikos neturėjome“, - sakė jis.

Pakomentavo 13 vaistų sąrašą

Vaistinių preparatų, kuriuos anksčiau neva buvo galima įsigyti be recepto, o dabar – nebe, sąraše yra daug netikslumų bei neteisingos informacijos. Todėl kiekvienas straipsnyje aprašytas vaistas privalo būti aptartas detaliau.

1. Natrio chlorido tirpalas (straipsnyje jis apibūdinamas kaip preparatas, skirtas slogos simptomams lengvinti).

Vaistiniai preparatai, savo sudėtyje turintys veikliosios medžiagos natrio chlorido, yra registruoti kaip infuziniai tirpalai, skirti vartoti netekus skysčių. Taip pat kaip tirpalai, skirti parenteraliai (t.y. po oda, į raumenis, į veną ir į kitus organizmo audinius ir ertmes) vartojamiems vaistams tirpinti ar skiesti.
Vadovaujantis LR Farmacijos įstatymu, visi parenteraliai vartojami vaistai yra receptiniai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo registruota vaistų, kurių sudėtyje būtų natrio chlorido, skirtų slogai gydyti.

Pažymėtina, kad nosies ertmę namų sąlygomis galima plauti tiesiog virintu vandeniu ar tirpalu, paruoštu virintame vandenyje ištirpinus valgomosios druskos. Be to, vaistinėse galima įsigyti specialių nosies higienai skirtų tirpalų, vadinamojo jūros vandens.

2.Vaistai nuo skausmo (pvz., ibuprofenas 400 mg)

Lietuvoje yra tiek 400 mg, tiek 200 mg ibuprofeno preparatų, kurie visada buvo ir yra registruoti kaip receptiniai vaistai.

Tačiau Lietuvos vaistinių preparatų registre yra įrašyta ir daugiau kaip 30 pavadinimų vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga – ibuprofenas ir kuriuos galima įsigyti be recepto. Be recepto galima įsigyti net 12 pavadinimų ibuprofeno 400 mg tablečių. Tad tikrai yra iš ko rinktis.

Vaistų, kurių sudėtyje yra ibuprofeno, išdavimo tvarka priklauso nuo vaisto stiprumo ir pakuotės dydžio. Ibuprofeno preparatai, tiekiami mažesnėmis pakuotėmis, dažniausiais būna nereceptiniai. Pabrėžtina, kad visi didesnio kaip 400 mg stiprumo ibuprofeno preparatai (600 mg, 800 mg) ir leidžiamieji iburofeno preparatai yra receptiniai. Jie skirti gydyti gydytojų diagnozuojamoms ligoms (pvz., simptominis skausmo ir uždegimo gydymas, sergant reumatoidiniu artritu ir osteoartritu).

3. Kaptoprilis

Visi vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra kaptoprilio, yra receptiniai. Šiais vaistiniais preparatais gydoma arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas ir diabetinė nefropatija. O tai yra būklės, kurias diagnozuoja ir gydo tik gydytojas. Jis, atsižvelgdamas į paciento būklę ir kraujospūdį, šiam skiria konkrečią vaisto dozę. Minėtas vaistinis preparatas netinka savigydai, mat turi terapinių indikacijų, kurių nežino pacientas be medicininio išsilavinimo. Visų dydžių šio vaistinio preparato pakuotės yra receptinės.

Visgi LR SAM ministro 2002 m. įsakymas Nr.112 „Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų <...> išdavimo“ numato sąlygas, kai receptinių vaistų, taip pat ir kaptoprilio, vaistininkas gali išduoti ir be recepto.

Tokios sąlygos yra:

kai vaistinis preparatas yra paskirtas pacientui diagnozuotai lėtinei ligai gydyti;
kai pacientas to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo receptinį vaistinį preparatą vartojo paskutinius 3 mėnesius arba ilgiau;
kai pacientas, jo teigimu, receptinius vaistinius preparatus suvartojo, tačiau juos turi vartoti nepertraukiamai ar nedelsiant ir negali patekti pas sveikatos priežiūros specialistą, turintį teisę skirti šį receptinį vaistinį preparatą.
Vadovaujantis šiuo Įsakymu, pritrūkus anksčiau vartoto minėto vaistinio preparato, skirto lėtinėms ligoms gydyti (o kaptopriliu gydomos tik lėtinės ligos), pastarojo be recepto galima įsigyti ribotą kiekį.

4. Kontraceptikai

Nuo 2015 metų visi Lietuvoje registruoti skubios pagalbos (taip vadinamieji „kito ryto“) kontraceptikai išduodami be recepto (veiklioji medžiaga levonorgestrelis arba ulipristalio acetatas). Lietuvoje yra registruoti 6 vaistiniai preparatai, skirti skubiajai kontracepcijai, kai po nesaugaus lytinio akto (jo metu nebuvo naudotasi kontraceptinėmis priemonėmis arba naudota priemonė nebuvo veiksminga) praėjo ne daugiau kaip 72 valandos.

Sudėtiniai geriamieji kontraceptikai, skirti vartoti nuolat su pertraukomis, yra receptiniai. Juos turi išrašyti gydytojas, atsižvelgdamas į individualius esamus rizikos, ypač venų tromboembolijos, veiksnius.

Visgi LR SAM ministro 2002 m. įsakymas Nr.112 „Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų <...> išdavimo“ numato sąlygas, kai receptinių vaistų, įskaitant ir geriamuosius kontraceptikus arba transderminius pleistrus kontracepcijai, vaistininkas gali išduoti ir be recepto.

Tokios sąlygos yra:
kai vaistinis preparatas yra skirtas gimstamumui kontroliuoti;
pacientas, jo teigimu, receptinius vaistinius preparatus suvartojo, tačiau juos turi vartoti nepertraukiamai ar nedelsiant, ir neturi galimybių nedelsiant patekti pas sveikatos priežiūros specialistą, turintį teisę skirti šį receptinį vaistinį preparatą;
pacientas to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo receptinį vaistinį preparatą vartojo paskutinius 3 mėnesius arba ilgiau;
farmacijos specialistas gali tai patikrinti paciento kompensuojamųjų vaistų pase, pacientui išrašytame nekompensuojamame recepte ar naudodamasis ESPBI IS priemonėmis.

5. Vitamino D ampulės

„Vitamine D3 B.O.N. 200 000 TV/ml” geriamasis tirpalas buvo registruotas kaip receptinis vaistinis preparatas. Jis skirtas suaugusiems žmonėms, kuriems vitamino D trūkumas yra patvirtintas specialiais laboratoriniais tyrimais. Minėto vaistinio preparato sudėtyje yra didelė vitamino D dozė, tad gydymą juo turi kontroliuoti gydytojas. Priešingu atveju kyla perdozavimo pavojus.
Visi vaistai, kurių sudėtyje yra vien tik vitamino D, Lietuvoje yra receptiniai. Taip yra todėl, kad vitamino D trūkumą gali diagnozuoti tik gydytojas. Tačiau vaistinėse gausu maisto papildų, kuriuose yra vitamino D. Tad prireikus galima įsigyti ir vartoti jų.

6. Kalio chloridas

Tik gydytojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis, gali diagnozuoti kalio trūkumą. Tokios būklės gydymas – individualus, būtina laboratorinių tyrimų kontrolė. Kalio chlorido 750 mg pailginto atpalaidavimo kapsulių vartojimas be gydytojo priežiūros gali sukelti gyvybei pavojingą hiperkalemiją (kalio koncentracijos kraujyje padidėjimą).

Tačiau vaistinėse gausu maisto papildų, kuriuose yra kalio. Tad prireikus galima įsigyti ir vartoti jų.

7. Omeprazolas

Lietuvos vaistinių preparatų registre yra įrašyti 5 pavadinimų vaistiniai preparatai, kurių veiklioji medžiaga yra omeprazolas ir kuriuos galima įsigyti be recepto.

Be recepto galima įsigyti omeprazolo, skirto trumpalaikiam gastroezofaginio refliukso simptomų (pvz., rėmens, rūgšties atpylimo) gydymui. Receptinis omeprazolas skirtas ligoms, kurias nustato gydytojas, gydyti

8. Sumatriptanas (vaistas nuo migrenos).

Šis vaistinis preparatas yra receptinis, tačiau vadovaujantis LR SAM ministro 2002 m. įsakymu Nr.112 „Dėl receptų rašymo ir vaistinių preparatų <...> išdavimo“, galiojant šioms sąlygoms, vaisto galima įsigyti be recepto:

kai vaistinis preparatas yra skirtas ūmiems migrenos priepuoliams gydyti;
pacientas, jo teigimu, receptinius vaistinius preparatus suvartojo, tačiau juos turi vartoti nepertraukiamai ar nedelsiant, ir neturi galimybių nedelsiant patekti pas sveikatos priežiūros specialistą, turintį teisę skirti šį receptinį vaistinį preparatą;
pacientas to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo receptinį vaistinį preparatą vartojo paskutinius 3 mėnesius arba ilgiau;
farmacijos specialistas gali tai patikrinti paciento kompensuojamųjų vaistų pase, pacientui išrašytame nekompensuojamame recepte ar naudodamasis ESPBI IS priemonėmis.

9. Ginkmedžio lapų ekstraktas

Augalinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra ginkmedžio ekstrakto galima įsigyti be recepto. Lietuvos rinkoje yra 7 pavadinimų nereceptinių ginkmedžio preparatų.

10. Vaistai nuo alergijos (pvz., loratadinas)

Lietuvoje yra registruota nereceptinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra loratadino.

Vaistų, kurių sudėtyje yra loratadino, išdavimo tvarka priklauso nuo vaisto pakuotės dydžio. Mažesnio dydžio pakuotėmis (N10) tiekiami loratadino preparatai, skirti vartoti trumpą laiką, yra nereceptiniai. Didesnės pakuotės (N30), skirtos ilgesniam vartojimui, yra receptinės. Nereceptinės pakuotės dydis nustatomas pagal didžiausią rekomenduojamą dozę ir ilgiausią vartojimo trukmę nesikreipiant į gydytoją (ši informacija būna nurodyta nereceptinio vaisto pakuotės lapelyje).
Beje, Lietuvoje yra registruota ir kitų nereceptinių vaistų nuo alergijos, pvz., vaistai su veikliąja medžiaga klematsinu, ebastinu, feksofenadinu.

11.Vaistai nuo viduriavimo (pvz., loperamidas)

Lietuvoje yra registruoti 7 pavadinimų nereceptiniai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra loperamido.

Vaistų, kurių sudėtyje yra loperamido, išdavimo tvarka priklauso nuo vaisto pakuotės dydžio. Mažesnio dydžio pakuotėmis (N10) tiekiami loperamido preparatai, skirti vartoti trumpą laiką, yra nereceptiniai. Didesnės pakuotės (N30), skirtos ilgesniam vartojimui, yra receptinės. Nereceptinės pakuotės dydis nustatomas pagal didžiausią rekomenduojamą dozę ir ilgiausią vartojimo trukmę nesikreipiant į gydytoją (ši informacija būna nurodyta nereceptinio vaisto pakuotės lapelyje).
Viduriavimas gali būti pavojingos virškinimo trakto infekcijos simptomas. Laiku nesikreipiant į gydytoją ir nediagnozavus infekcinės ligos, kyla gyvybei pavojingų komplikacijų rizika.

12. Išgryninti žuvies taukai omega 3 (omega- 3 rūgščių etilo esteriai)

Vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra omega-3 rūgščių etilo esteriai, yra receptinis, nes jo vartojimo indikacijos (ligos, kurias nustato gydytojas) atitinka receptinio vaisto klasifikacijos reikalavimus.. Tačiau vaistinėse gausu įvairaus stiprumo maisto papildų, kuriuose yra žuvies taukų. Tad prireikus galima įsigyti ir vartoti jų.

13. Diklofenakas

Lietuvoje yra registruota 11 pavadinimų ant odos vartojamų nereceptinių vaistinių preparatų (geliai, pleistrai), skirtų lokaliam raumenų ar sąnarių skausmui malšinti. Taip pat yra 3 geriamieji diklofenako preparatai, kuriuos galima įsigyti be recepto, skirti būklių (skausmo, karščiavimo), kurias gali įvertinti pacientas, trumpalaikiam gydymui.