Vienas iš ministro kvietimo pas opoziciją iniciatorių Eugenijus Gentvilas po pokalbio su ministru turėjo jam pastabų.
„Turiu supratimą apie vadovavimą, kaip žmogus turi vadovauti, kai nenumatomos pasekmės daugeliu atveju. Tas akivaizdu - nėra aiškaus supratimo arba nėra gerai patariama. Kad ir tas pats slaptųjų pirkėjų įteisinimas. Apie tokias galimas pasekmes, kad gali atsirasti receptinių-nereceptinių vaistų problema, visame aiškinamajame rašte net neužsiminta, įstatymo svarstymo metu taip pat neužsiminta. Tada atsiranda kaltinimai vaistininkams, kitais atvejais - gydytojams. Kolegos klausia - tai kaip šitaip, ligoninėms skirta 25 mln. eurų atlyginimų didinimui ir nėra jokio kontrolės mechanizmo sukurta? O paskui kaltinti, kad ligoninės žiemą žolę (už tuos pinigus, - red. past.) pjauna. Vaizdus pasakymas, bet tai rodo, kad pinigai pametami ir vaidinama labai gerą“, - po valandos akistatos kalbėjo liberalas E. Gentvilas.
„Silpni atsakymai, bet geranoriškumas didelis“, - apibendrindamas pasakė jis.
Interpeliacijos nesibaimino
Prieš susitikimą su opozicija A. Veryga tikino nesibaiminantis pokalbio pabaigos.
„(Interpecialijos, - red.past.) nebijau, kodėl turėčiau bijoti? Čia yra labai demokratiškas procesas, kai Seimo nariai turi ministrui klausimų. Aš tikrai džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę visiems <...> į tuos klausimus atsakyti. Nematau, ko bijoti“, - sakė jis.
Paklaustas, ar dar nesigaili dėl pradėtų ir tiek kritikos (iš pacientų, medikų ir vaistininkų) sulaukusių darbų, ministras atsakė neigiamai.
„Nesigailiu. Manau, ne šitie darbai sukėlė chaosą. Šitie darbai tik atskleidė problemas, kurios daugybę metų buvo nespręstos. Dabar yra galimybė jas išspręsti, rasti sprendimus, o ne jas dangstyti. Kaip kažkas iš mano kolegų pajuokavo, gali atsitikti taip, kad būsiu tuo ministru, kuriam interpeliacija reiškiama dėl tų reikalavimo laikytis tvarkų ir įstatymų“, - užtikrintai dėstė jis.
Komentuodamas susitikimą su opozija, jau po valandą trukusio pokalbio, A. Veryga sakė, kad jei kažkas liko nepatenkinti jo atsakymais, lai užduoda klausimus raštu, į juos ministras atsakys plenarinio posėdžio metu.
„Ne (nesusinervinau, - red. past.), turiu dėl ko nervintis, yra daugiau problemų“, - su šypsena sakė ministras.
Isterija sukelta be reikalo
Laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas pradėdamas „apklausą“ ministrui priminė, kad siūlant slaptųjų pirkėjų įstatymo idėją, apie ydingą receptinių vaistų skyrimo tvarką užsiminta nė nebuvo. Parlamentaras klausė, ar ši problema – tai neplanuotas faktorius.
„Ši pataisa pirmiausia teikta norint užsitikrinti, kad pacientams bus užtikrinta pigiausia alternatyva. <...> Tikrai nebuvo jokios diskusijos apie receptinius ar nereceptinius vaistus, nes niekam nekilo minties, kad gali būti tokiu lygiu nesilaikoma tvarkos. Vaistų skyrimo tvarkos, vaistų sąrašai nesikeitė. Ar tai galima vadinti šalutiniu poveikiu, ar ne – kontrolinių vaistų pirkėjų tikslas – patikrinti farmacijos paslaugas“, - sakė A. Veryga.
Ministras pridūrė, kad dabar išryškėjusios bėdos tęsėsi dešimtmečius.
„Šita isterija sukelta be reikalo. Tai, ką mes pamatėme, mums leidžia apie daug ką pagalvoti ir sisteminės bėdos, kurios nespręstos dvidešimt metų, bus proga jas išspręsti“, - teigė ministras.
Atsakydamas į Juozo Oleko klausimą apie tai, kad kai kurių vaistų skyrimas išties apsunkina šeimos gydytojų darbą, tad reikėtų šį tą keisti, A. Veryga atsakė teigiamai - „artimiausiu metu tvarkas peržiūrėsime“.
„Esame nusiteikę duoti šeimos gydytojams daugiau laisvės sprendžiant“, - teigė jis.
Seimo narys Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad vienintelis dalykas, vertas ministro pasiaiškinimo – staigūs pokyčiai, daromi vienu metu.
„Padariau eksperimentą, ateidamas užsukau į vaistinę. Turėjau susilaukti maksimaliai griežtų taisyklių, nusipirkau visus vaistus, kurių reikia. Nenoriu kaltinti visų vaistininkų, kai kuriais atvejais tai buvo itališkas streikas ar ne – mes labai rimtai stebėjome situaciją, kas toliau darysis. Jei žmogui reikia nereceptinių vaistų, ir jis būtų jų negavęs, tai būtų baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tai žaidimas su žmonių sveikata. Kai pacientai televizijos laidose ėmė vardinti nereceptinius vaistus, kuriems staiga prireikė recepto – šios tvarkos privalo būti laikomasi. Pasakėme, kad nebus finansinių sankcijų, kad žmonės spėtų prisitaikyti. Panašu, kad vaistininkai suprato, kad negalima žaisti su pacientais“, - dėstė jis.
Nuo kodavimo iki medikų algų
Opocijos frakcijų narių klausimų paletė buvo labai spalvinga. Ministras buvo paprašytas pakomentuoti ir kiek senesnį sprendimą uždrausti alkoholizmu sergančių pacientų gydymą „kodavimu“.
„Dėl priklausomybės ligų centrų – situacija buvo prasta dar iki man tapimo ministru. Galiu tik spėti, kad mes buvome paskutinė valstybė Europoje, kur vietoj gydymo pacientus torpeduodavome, kiek žinau, dar yra specialistų, kurie vietoj Minesotos programos, psichoterapijos bando nelegaliai grįžti prie senųjų tvarkų <...>. Tai buvo mūsų šalies gėda. Mes ją bandome išspręsti. Man, bendraujant su užsienio specialistais, nebuvo, kur dėti akių, dėl mūsų taikomų praktikų“, - sakė A. Veryga.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė atkreipė ministro dėmesį į tai, kad nors kalbama apie medikų algų kėlimą, jis buvo labai nevienodas.
„Dėl eilių įstatymo – yra registruotos pataisos, kurios atidėtų įstatymo įsigaliojimą ir leistų geriau pasiruošti. Man susidaro įspūdis, <...> kad sistema ilgą laiką tikėjosi, kad viskas bus atšaukta ir niekas nesikeis. Aišku, tam reikia pasiruošti. Matau, kad yra politinė valia, pacientų pritarimas. Kaip trumpinti eiles – vienas klausimas užduotas dėl bereikalingų siuntimų pas medikus. Daugeliu atveju jie patys tą gali išspręsti“, - sakė A. Veryga, kaip pavyzdį pateikdamas e-sveikatos sistemą.
Visi priiminėja sprendimus, galvodami, kad nereikės jų įgyvendinti – esą dėl to ir neveikia e-sveikata, kadangi iš anksto nebuvo numatytas sistemos apkrovimas.
„Dėl atlyginimų – jei tą patį padarysime, ką darėme liepos mėnesį, vieniems išaugs atlyginimai, kad ir kiek skirtume pinigų, o kitiems – ne. Yra įstaigų su įsiskolinimais, kiti vadovai perkasi prabangias mašinas. Negalime pinigų taip dalinti, nes, panašu, kad jie nepasiekia medikų. Mes turime pinigus, mums reikia laiko, kad padarytume tai kokybiškai. Galite tai daryti nuo naujų metų, bet vėl dalis gydytojų ir slaugytojų liks be nieko. Klausimo tikrai nėra – algos kitąmet bus didinamos“, - žadėjo A. Veryga.
Nuo šių metų liepos, Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, gydytojams atlyginimai turėjo būti didinami vidutiniškai 8 proc., bet kai kurios gydymo įstaigos algų nekėlė, nes tvirtino neturinčios tam pakankamai lėšų.
Kelti medikų algas nuo sausio reikalauja naujai įsteigtas Lietuvos medikų sąjūdis, platintoje peticijoje buvo reikalavimas nuo sausio jį didinti 30 proc., per artimiausius metus – dar 50 proc, o iki 2020 metų jis turėtų pasiekti vidutinį Europos Sąjungos šalių gydytojų atlyginimą.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga su Lietuvos gydytojų sąjunga preliminariai yra sutaręs dėl mažiau ambicingo didinimo, pradedant nuo kitų metų gegužės, bet ir šis galimas augimas dar derinamas su Finansų ministerija.
Kalbos dėl interpeliacijos
„Pusantros savaitės planavome susitikti su ministru, tik jis vis nerasdavo laiko. Klausimų prisikaupė labai daug“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Be liberalų pokalbiui A. Verygą kviečia Socialdemokratų partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos.
Pasak E. Gentvilo, ministro norima klausti apie vaistinėse prasidėjusį chaosą su receptinių vaistų pardavimu, medikų algas, baudimą už eiles, priklausomybės ligų centrų pertvarką, kita.
Pirmadienį susitikę opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai nusprendė pradėti interpeliacijos procesą sveikatos apsaugos ministrui.
Tikimasi iki trečiadienio tarp opozicinių frakcijų suderinti interpeliacijos klausimus ir surinkus reikiamą parašų kiekį ne vėliau kaip ketvirtadienį pradėti interpeliacijos procedūrą.
Pagal Seimo statutą, ministro interpeliaciją pradėti gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliaciją Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti atsakymus, o Seimas juos gavęs turi apsvarstyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Tuomet Seimas balsuoja, ar pritarti ministro atsakymams, o tuo atveju, jei siūloma nepritarti ir ministrui reiškiamas nepasitikėjimas, tokiam sprendimui priimti už balsuoti turi ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Prezidentės patarėja: A. Veryga nėra blogiausias ministras
Grasinimų interpeliacija sulaukęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga nėra blogiausias ministras, teigia prezidentės patarėja Lina Antanavičienė.
„Tikrai tai nėra blogiausias ministras. Labai paprasta taip sakyti: štai blogiausias. Manau, kad daug blogiau yra ne daryti klaidų, o nieko nedaryti“, – antradienį sakė ji Žinių radijui.
Prezidentės patarėja pabrėžė, kad Lietuvoje daug metų kalbėta apie nepamatuotai dideles vaistų kainas, tačiau nė vienai Vyriausybei nepavyko to klausimo išspręsti.
„Tas klausimas labai sunkiai judėjo. Dabar reikia pasakyti, kad tam tikra prasme proveržis įvyko, ministras tikrai ėmėsi šitą klausimą spręsti. Ėmėsi tą klausimą spręsti ministerija dirbdama kartu ir su Valstybės kontrole, Konkurencijos taryba. Šios dvi institucijos labai detaliai išnagrinėjo vaistų kainų situaciją, pateikė labai konkrečius siūlymus, ką reikėtų daryti. Ministerija tikrai pradėjo eiti tuo keliu“, – tvirtino L. Antanavičienė.
Anot jos, dabartinis sveikatos apsaugos ministras bando spręsti sunkius klausimus, kuriuos tikrai reikia spręsti.
„Visada, kada imiesi sudėtingų reformų, sudėtingų klausimų, klausimų, kuriais mes kiekvienas turbūt esame ekspertas, kur kur, o jau medicinoje kiekvienas tos sistemos esame paliesti, žinome, suprantame, turime suprasti, kad čia ir interesų konfliktų yra labai daug. Turbūt nereikia ir labai stebėtis, kad kyla pasipriešinimas, kyla įvairiausi vertinimai, tiek pozityvūs, tiek negatyvūs“, – dėstė prezidentės patarėja.
