Vis daugiau aptinkama ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų, kurie aktyviomis priemonėmis gali būti sėkmingai kontroliuojami.

Vis dėlto, mirtingumas Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje, tačiau lyginant su kaimyninėmis šalimis, augimo tempas triskart lėtesnis. „Aš ir mano kolegos manome, kad tas sulėtėjęs augimas yra ankstyvos diagnostikos programos rezultatas“, – sako prof. F. Jankevičius.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys šios ligos diagnozę išgirdo 2011 metais ir nuo to laiko aktyviai pradėjo tuo domėtis. Tapęs draugijos nariu, vyras džiaugiasi galintis dalintis patarimais su kitais ir ramina, jog pažengusi medicina šiandien šią ligą gali rezultatyviai kontroliuoti.

„Dabar medicina yra pakankamai galinga – sužinojus apie problemą, dažniau tikrinantis, nepraleidus momento, kuomet galima sustabdyti ligos plitimą, situaciją galima kontroliuoti, – sako P.Rakštys. – Kuo daugiau žinosite apie ligą, tuo turėsite aiškesnį vaizdą ir galėsite kitiems apie tai papasakoti, ką tokiu atveju daryti.“

Vyrai rečiau linkę tikrintis profilaktiškai, todėl Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas P. Rakštys ragina šeimos moteris juos paskatinti.

Ankstyvuosius prostatos vėžio atvejus nustato specifinio prostatos vėžio žymens (PSA) tyrimai. Rekomenduojama profilaktiškai tirtis vyrams, sulaukusiems 50 m.

Rekomenduojama profilaktinį tyrimą atlikti net ir jaunesnio amžiaus vyrams (40 m.), jei pirmos eilės giminės (tėvai arba broliai) sirgo prostatos vėžiu, taip pat, jei mama ar seserys sirgo krūties, kiaušidžių vėžiu. Jei giminėje yra sirgusiųjų šių formų vėžiu, vyresniems nei 45 metų vyrams ypač rekomenduojama atlikti profilaktinius tyrimus.

„Jei 40-50 m. vyras pasitikrins ir tyrimo rezultatai rodys mažą riziką, jis galės būti ramus net 8 metus. Jei rizikos rodiklis bus didesnis, tikrintis reikės dažniau – kas 2-3 metus“, – pasakoja R. Rakštys.

„Daugeliu atvejų, diagnozavus prostatos vėžį, diagnozuojami minimalaus agresyvumo navikai, su kuriais toliau galima gyventi. Kai agresyvumas minimalus, rekomenduojamas aktyvus stebėjimas“, – sako prof. F. Jankevičius.

Vis dėlto prostatos vėžys yra senyvo amžiaus vyrų liga, pikas šio susirgimo – 70 m.

Sulaukus 70 m., PSA testo atlikti nerekomenduojama, mat tokio amžiaus vyrams navikas nėra agresyvus, agresyviausias – jauname amžiuje.

Jei rekomenduoja urologas, tyrimą galima atlikti, tačiau jis bus mokamas.

„Vyresniems nei 70 m. vyrams radikalus gydymas netaikomas, jo naudingumas yra abejotinas ir taikomos kitos gydymo priemonės – stebėjimo, budraus laukimo programos. PSA testavimo tikslas – ligą aptikti labai ankstyvojoje pirmoje stadijoje. Aptikus ankstyvą stadiją, liga neturi šansų progresuoti į pavojingą“, – informuoja prof. F. Jankevičius.

NVI direktorius sako, kad prostatos vėžio gydymas priklauso nuo naviko vystymosi eigos ir jo agresyvumo. „Kai matome, kad navikas progresuoja labai greitai, turi būti skiriamas maksimaliai agresyvus gydymas“, – teigia. F. Jankevičius.

Kad PSA tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni, patartina jo nedaryti tada, kai esate peršalęs, tuo metu turite šlapimo takų uždegimą. Rekomenduotina 4 dienas iki tyrimo nesiimti intensyvių fizinių pratimų, ypač tokių, kurių metu daužoma tarpvietė (pavyzdžiui, važiavimas dviračiu), bent dieną prieš tyrimą neturėti lytinių santykių.

„Nereikia panikuoti, tam yra gydytojai profesionalai, kurie gali patarti, išanalizuoti situaciją ir pasakyti atsakymą. Reikia pasitikrinti, atlikti PSA, kraštutiniu atveju paprašyti padaryti magnetinį rezonansą“, – vyrus ramina P.Rakštys.

Daugiau žiūrėkite vaizdo konferencijos įraše: