„Kai mes studijavome universitete, mus mokė – pagrindinis gydytojo tikslas yra nustatyti ligą ir ją gydyti įrodymais grįstos medicinos principais. Kita dalis – bendravimas su pacientu, informavimas apie ligą buvo, yra šiek tiek nuošaly“, - pripažino pašnekovas tiesioginėje DELFI TV konferencijoje, paklaustas apie mediko įvaizdį visuomenėje.
Konferencijos svečias vadovauja įstaigai, kurioje dirba 7300 darbuotojų, kasmet čia apsilanko 1,3 mln. pacientų. R. Jurkevičiaus teigimu, šių darbuotojų atlyginimas – vis dar didelė problema.
„Dėl darbuotojų migracijos jaučiame spaudimą iš vakarų šalių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Vokietijos. Tai aktualu ne tik Lietuvai, tačiau visoms rytų Europos bloko šalims. Itin daug medikų migruoja iš Rumunijos. Skaičiuojama, kad 2030 m. pasaulyje dėl senstančios visuomenės reikės apie 14 milijonų papildomų medikų. Medikų atlyginimų klausimas yra aktualus šiandien, tačiau ateityje jo svarba bus dar didesnė. Tos algos, kurias mūsų ligoninės gali mokėti gydytojams, slaugytojoms yra nekonkurencingos, lyginant su kitų šalių medikais. Todėl būtina dėti visas pastangas, kad situacija keistųsi“, - tvirtai dėstė Kauno klinikų vadovas.
R. Jurkevičius pripažino abejojantis, ar Lietuva gebėtų medikus nudžiuginti taip, kaip tai neseniai padarė Latvija (pažadėjusi 80 proc. atlyginimų kėlimą), tačiau, jo teigimu, svarbiausia finansinį atlygį kelti kasmet ir nuosekliai. Streikai, vertinant iš gydymo įstaigos vadovo pozicijos, taip pat ne išeitis. Tačiau į situaciją žvelgiant pro gydytojo akinius, įvertinant visus studijoms skirtus metus, atsakomybę, su kuria susiduria kiekvienas specialistas, tai verčia ieškoti teisybės.
„Su gydytojų stygiumi nesusiduriame, tačiau jei norime, kad geriausi mūsų rezidentai pasirinktų darbą klinikose, tenka pripažinti – jaunimas šiandien svarsto, ką rinktis. Akademinė karjera ar atlyginimas. Matome, kad dalis pačių geriausių studentų visgi pasirenka ne darbą klinikose, o materialinę naudą kitur. Dėl to kaip įstaigos vadovas tikrai norėčiau, kad pas mus algos būtų ne ką mažesnės nei kaip kai kuriose Panevėžio ar Klaipėdos ligoninėse“, - vylėsi jis.
Tamsioji mažų atlyginimų pusė – kyšiai, padėkos. R. Jurkevičiaus manymu, problema ne pastaruoju metu peikiamuose lipdukuose ant durų (kuriuose rašoma „šypsena – geriausia padėka“).
„Medikas turi gyventi oriai, tačiau pasakyti pacientui aiškiai – jam nereikia tokio tipo padėkų. Mes to negalime pateisinti jokiu atveju, tai nėra išeitis. Tiesa, kartais būna signalų, kad tai vyksta – per mano kadenciją buvo incidentų. Kartais net patys turime kreiptis į teisėsaugą. Buvo atvejis, kai viena pacientė nusprendė gydytojui atsidėkoti registruotu laišku. Raštinėje tai supratę patys kreipėmės į tarnybas, bet visa laimė, kad tai nepasitvirtino“, - su šypsena dėstė pašnekovas, ragindamas pacientus netylėti, jei sulaukiate tiesioginių ar netiesioginių kvietimų, pamirksėjimų „atsidėkoti“. Kiekviena gydymo įstaiga turi kontaktus, kam tai pranešti.
„Manau, kad tai yra iš tarybinių laikų atėjusi liekana, su kuria turime kitą šimtmetį Lietuvoje tikrai atsisveikinti“, - pridūrė R. Jurkevičius.
Tačiau net ne tai yra jo idėja Lietuvai, kuri galėtų atnešti didžiausią proveržį sveikatos apsaugos sistemoje.
„Tikrai ilgai galvojau apie tai. Viena idėja – Lietuva galėtų turėti vieną iš savo prioritetų – stiprią gyvybės sveikatos mokslų sritį. Turime stiprius medikus, gyvybės srities mokslininkus, tokius kaip gerb. Šikšnys ar Klimašauskas, kurie netolimoje galbūt bus apdovanoti ir Nobelio premija. Geriausi Lietuvos vaikai šiandien renkasi studijuoti mediciną – jie yra Lietuvos talentai. Turint tokią aplinką, žinant, kad išsivystęs pasaulis sensta, žinant, kad tų paslaugų reikės daugiau, matant, kas darosi moksle – genų inžinerija, naujausi diagnostikos, gydymo metodai ir t.t. - mes turime ir sąlygas, ir ambicijas, ir galimybes turėti proveržį šioje srityje. Tai leistų būti matomiems pasaulyje, įtvirtintų Lietuvą kaip inovatyvią gyvybės mokslų srities šalį. Tai leistų pritraukti mūsų talentus, pačius geriausius Lietuvos vaikus, kad jie matytų prasmę likti ir dirbti čia, Lietuvoje – medicinoje, gyvybės mokslų srityje. Ne emigruotų, o grįžtų iš emigracijos su naujomis žiniomis. Generuodami geriausias idėjas patys, galėtume tiesiogiai prisidėti prie to, kad ir mūsų žmonės gyventų sveikiau“, - vylėsi Kauno klinikų vadovas.
Antra jo idėja – sveika Lietuva. Gerovės visuomenėje reikia dviejų dalykų – išsilavinimo ir sveikatos.
R. Jurkevičiaus mintys, kaip sveikai gyventi, kaip pasiekti šį tikslą ir pamąstymai apie DELFI skaitytojų išsakytas idėjas Lietuvai – visame tiesioginės konferencijos vaizdo įraše čia.
