Viena vertus, ne visi serga tokiomis sudėtingai gydomomis ligomis kaip kraujo vėžys ar cerebrinis paralyžius. Kita vertus, ir patys medikai neskuba gydyti kamieninėmis ląstelėmis.
Kaunietės Erikos Švenčionienės dukra – puikus šio gydymo galimybių pavyzdys. Su cerebriniu paralyžiumi, mikrocefalija, regos nervo atrofija ir epilepsija gimusią mergaitę šiandien būtų sunku išskirti iš bendraamžių būrio. Tačiau toks gydymas kainuoja dešimtis tūkstančių ir kaina – ne vienintelis minusas.
Tokių rezultatų net nesitikėjo
2003 m. Erikai Švenčionienei gimė ketvirtas vaikas - dukra, tačiau šeimos džiaugsmą iškart užtemdė gydytojų diagnozės – cerebrinis paralyžius (ataksinė forma), mikrocefalija, regos nervo atrofija, epilepsija.
„Internetinėje spaudoje perskaitėme straipsnį apie kamienines ląsteles, kaip Afganistane su kaliniais atliekami tyrimai. „Užkliuvome“, ėmėme ieškoti daugiau informacijos apie tai ir supratome, kad tai yra naujovė, labiau teigiama nei neigiama. Ėmėme ieškoti klinikos, kuri priimtų mūsų dukrą ir galėtų mums padėti“, - pasakojimą pradėjo moteris.
Šeima susisiekė su vienu centru Maskvoje, tačiau iki gydymo pradžios dar praėjo vieneri metai – tėvus kankino abejonės, nepadėjo ir aplinkinių, giminaičių nuomonės kišimas, kritika.
„Tada jau Urtei buvo daugiau kaip 3 metai. Po pirmos injekcijos aš, kaip mama, tikėjausi stebuklo. Injekcija buvo sudėtinė – kamieninių ląstelių preparatai buvo leidžiami į kraują, į gleivines ir į saulės rezginį (čia buvo apie 14 dūrių). Vaikui tai buvo nemalonu, skausminga, man taip pat nebuvo gera žiūrėti“, - mena E. Švenčionienė.
Lauktas stebuklas nei pirmą, nei antrą ar trečią savaitę neįvyko, euforija ėmė mažėti.
„Tačiau praėjus kiek daugiau nei mėnesiui pradėjo ryškėti pokyčiai, Urtės aktyvumas. Iš pradžių jos kūnas buvo suglebęs, ji nenulaikė galvos, stuburo, negalėjo rankų valdyti, o kojos buvo stipriai fiksuotos. Pirmiausiai atsilaisvino kojytės, dingo spazmai. Tai mus labai nudžiugino. Žinoma, tęsėme gydymą (tiesa, vėliau pakeitėme kliniką, mat pastaroji gydymo įstaiga mums suteikė visus kamieninių ląstelių sertifikatus, garantijas, jie prisiėmė atsakomybę už galimas pasekmes).
Anksčiau Urtės akytės tiesiog „pabėgdavo“ dėl akies nervo atrofijos, o šiandien be jokių įsikišimų viena dukrelės akimi mato „vienetu“, o kita, kuri buvo beveik akla, mato pirmą eilutę. Nuo 4-erių metų nebuvo ir epilepsijos priepuolių, paaugo galvytė“, - negalėjo atsidžiaugti moteris.
Šiandien Urtė pažįstamoje aplinkoje geba stabiliai vaikščioti, moka skaityti, rašyti, kalba ir net gražiai ištaria „r“ raidę.
„Tokio rezultato, kokį turime šiandien, net nelaukėme. Būtume buvę laimingi ir su prastesniu. Dabar norėtume dar iki galo sutvarkyti Urtės eisenos korekciją. Kamieninės ląstelės yra mažas stebuklas. Labai džiaugiuosi, kad po pirmos injekcijos nenutraukėme procedūrų“, - atviravo mama.
Tačiau gydymas iš šeimos pareikalavo labai daug. Kaip sako pati E. Švenčionienė, iš visų keturių vaikų buvo atimta viskas ir atiduoda vienam vaikui.
„Seneliai turėjo žemės, sunkiu metu mamo mama, dukra išvyko dirbti į Londoną, mums tuo metu paaukojo ir Lietuvos žmonės, surinkę 34 tūkst. litų“, - pasakojo Urtės mama.
Nors abejonių būta, tačiau dabar matomas rezultatas viską atsveria. Jei procedūros nebūtų tokios brangios, šeima svarstytų tęsti gydymą – dar yra kur tobulėti, ką stiprinti.
Tai – biologinis turtas
Šiuolaikinio mokslo pasiekimų dėka kamieninės ląstelės naudojamos gydant daugiau kaip 80 ligų: kaulų, kremzlių, nervų sistemos, odos, raumenų, kraujo. Jau yra įvykdyta ar tebevykdoma tūkstančiai klinikinių tyrimų, įrodančių kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes medicinoje, o kamieninių ląstelių transplantacijų atlikta apie 35 tūkst.
Socialiniuose tinkluose jaunos mamos pasakoja, kad virkšteles tiesiog susidžiovina. Jos tiki, kad tobulėjant technologijoms po 30–40 metų, kai vaikui gali prireikti gydymo, bus atrastas būdas, kaip „pažadinti“ sudžiūvusias kamienines ląsteles iš tos virkštelės.
Sveikatos žurnalistų asociacijos organizuotoje konferencijoje dalyvavo ir kviestinis lektorius iš Šveicarijos dr. Gabor Kali, kuris atstovauja vienam kamieninių ląstelių bankui. Jo teigimu, kamieninės ląstelės yra tikras biologinis turtas, kurio visas potencialas dar net nėra atskleistas.
„Kamieninė ląstelė ypatinga tuo, kad ji geba pati savaime atsinaujinti. Antroji savybė – ji gali specializuotis bet tkokio kito tipo ląstele ir virsti odos ląstele, vidaus organų ląstele ir t.t.“, - aiškino jis.
Vienos kamieninės ląstelės išgaunos iš embrionų (tačiau tai kelia daug etinių prieštaravimų), kitos – iš suaugusio žmogaus - iš virkštelės kraujo, kaulų čiulpų, riebalinio audinio ir periferinio kraujo.
Kraujodaros kamieninės ląstelės taikomos gydyme jau apie 50 metų. Jos atsakingos už kitų kraujo kūnelių atsinaujinimą. Tų pačių kūnelių galima gauti iš kaulų čiulpų ir virkštelės kraujo.
„Kalbant apie kraujodaros kamieninių ląstelių terapiją, praeityje jos buvo naudojamos vien persodinant kaulų čiulpus, tačiau ši procedūra labai invazyvi, be to, donoras ir recipientas turi būti genetiškai labai panašūs. Jei jie nėra labai panašūs, gali išsivystyti vadinamasis šeimininko prieš transplanto sindromas, kyla komplikacijų, galiausiai transplantas yra atmetamas. O ką daryti, kai tokio genetiškai artimo donoro apskritai neatsiranda?“, - retoriškai klausė svečias iš Šveicarijos.
Tuo metu virkštelės kraujo kamieninės ląstelės naudojamos 25 metus, šiuo metu jomis gydoma apie 80 įvairių ligų, vis plėtojami nauji tyrimai. Tiesa, vienas naujausių tyrimų atskleidė, kad šiomis kamieninėmis ląstelėmis galima gydyti ne tik kraujodaros ligas, bet ir, pavyzdžiui, cerebrinį paralyžių, įvairias išemines ligas.
„Kodėl kamieninės ląstelės iš virkštelės tampa labiau pageidautina rūšimi, lyginant su kitomis kamieninėmis ląstelėmis? Šios ląstelės turi galimybę atsinaujinti ir virsti kitomis ląstelėmis. Patrauklumą lemia ir tai, kad joms nebūtinas toks didelis biologinis suderinamumas (kai renkamės recipientą ir donorą turi būti suderinamus šeši iš šešių, o imant iš virkštelės – 4 iš 6). Be to, kamieninių ląstelių paėmimas iš virkštelės kraujo yra labai lengvas, mažėja atmetimo rizika“, - vardino dr. Gabor Kali.
Ir tai dar ne viskas. Kamieninės ląstelės iš virkštelės kraujo yra „jaunesnės“, joms reikalingas mažesnis biologinis suderinamumas, jas lengva surinkti, nedidelė tikimybė, kad jos bus užkrėstos, be to, jos yra patyrusios mažiau mutacijų ir genetinių pokyčių, nes neturėjo išorinių poveikių.
Idealiu atveju geriausi rezultatai pasiekiami, jei to paties žmogaus kamieninės ląstelės persodinamos jam pačiam (arba tai turi būti artimas šeimos narys, giminaitis). Tada išgyvenamumo rodikliai žymiai geresni, lyginant tą pačią procedūrą, kai kamieninės ląstelės gautos iš nesusijusio donoro.
Pasaulyje tokios ląstelės saugomos trijų tipų bankuose – viešuose (kai ląstelės paaukojamos ir prieinamos visiems pacientams, o tėvai nebeturi teisių į savo kūdikio ląstelių mėginį), privatūs (šeima išsaugo nuosavybę į kamieninių ląstelių mėginį, tačiau tai brangiai kainuoja) ir mišraus tipo. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais pasaulyje veikė 158 viešieji virkštelės kraujo bankai 36 šalyse ir 207 privatūs bankai 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje viešojo banko nėra, veikia 3 privatūs bankai.
„Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės yra biologinis turtas. Jų svarba šiuo metu yra neginčijama, o didelis potencialas ateityje gali labai pasitartnauti mūsų vaikams“, - tikino gydytojas.
Svečio atstovaujamoje įmonėje, kuri siūlo kamieninių ląstelių šaldymo paslaugas (krioprezervaciją), savo ląsteles saugo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių, tačiau tik 19 jų prireikė jomis pasinaudoti.
Yra daug „bet“
Embriologė, biomedicinos mokslų daktarė dr. Živilė Čerkienė pritaria – šiandien apie kamieninių ląstelių potencialą nebėra diskutuojama, tačiau problemų yra ir ne viena.
Kasmet gimsta 130 mln. vaikų – atrodytų, kamieninės ląstelės iš virkštelės kraujo yra neišsenkantis šaltinis. Reikia pabrėžti ir tai, kad iš virkštelės kraujo išskirtos kamieninės ląstelės žymiai geriau padauginamos, jos neturi neigiamos informacijos, DNR pažaidų, jos gerai prigyja, yra mažesnė atmetimo reakcija. Tačiau...
„Transplantacijų, kai kamieninės ląstelės perkeliamos tam pačiam žmogui, yra atliekama gana mažai. Kyla klausimas, kodėl? Virkštelės kraujo kamieninės ląstelių iš principo pagrindinė užduotis yra gydyti onkohematologinius susirgimus. Manoma, kad jei vaikas, kuriam transplantuotos kamieninės ląstelės iš virkštelės kraujo, vėliau suserga onkologine liga, gali būti, kad tos vėžinės ląstelės jau yra „užkoduotos“ virkštelėje. Tokiais atvejais geriau naudoti alogeninius transplantus – imti kito žmogaus kraujodaros ląsteles ir taikyti jas. Paprastai kalbant – perpilkite leukemijos pacientui jo kraują. Ar kas pasikeis?“, - retoriškai klausė biomedicinos mokslų daktarė.
Jos teigimu, vis dar susiduriama su tuo, kad gydymui reikalinga dozė, išskiriama iš virkštelės kraujo, yra per maža. Skaičiuojama, kad šių ląstelių pakanka tik jaunam žmogui, sveriančiam 40-45 kilogramus. Tiesa, apie 10 proc. mėginių atititinka ir suagusio žmogaus gydymui keliamus reikalavimus.
„Vienas būdų – naudoti dvigubą dozę, bet šiuo atveju antras transplantas, reikalingas suaugusio žmogaus gydymui, turėtų būti parsisiunčiamas. Tada kyla klausimas – gal tada galima parsisiųsti dvi dozes, o ne šaldyti savo vaiko kamienines ląsteles ir nemokėti pinigų už jų saugojimą“, - sakė Ž. Čerkienė.
Nemažai vilčių teikia šių ląstelių padauginimas (ne žmoguje), tačiau tai – tik mokslinių tyrimų stadijoje, apie klinikinį pritaikymą kalbėti dar anksti.
Diskusijų vis dar kyla ir dėl to, kiek laiko galima saugoti kamienines ląsteles, kada keičiasi jų savybės. Skeptikai sako, kad viskas turi savo gyvavimo amžių, tad net užšaldymas skystame azote negali būti amžinas sprendimas.
Gydytoja embriologė pabrėžė, kad kamieninių ląstelių iš virkštelės kraujo prigijimas (atsakas) nėra toks greitas, mat ląstelės, paprastai kalbant, yra nebrandžios. Viena vertus, tai gerai, nes tranplanto atmetimo reakcija nėra dažna, tačiau, kita vertus, tenka ilgiau laukti taip norimo atsako. Ties tuo yra dirbama.
Galiausiai, dalis transplantacijų neduoda teigiamo efekto, nes onkohemotologinės ligos neretai turi atkrytį.
Brangi procedūra
Biologijos mokslų daktaras Džiugas Paulauskas konferencijoje teigė, jog būtų gerai, kad šalyje būtų viešas kamieninių ląstelių bankas - tuomet ir mūsų medikai būtų labiau suinteresuoti rinktis šį gydymo būdą. Šiuo metu įsigyti kamieninių ląstelių iš viešo banko kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Be to, jo teigimu, Lietuvoje net nėra patvirtinta kamieninių ląstelių iš virkštelės kraujo panaudojimo metodika.
„Amerikoje yra turbūt apie 1,5 tūkst. gydymo įstaigų, kurios dirba su kamieninėmis ląstelėmis ir šiuo metu pradėjo uždarinėti šias tarnybas, nes jos dirba nesilaikydamos įstatymų. Surasti tą vidurkį, kas yra legalu, yra labai sunku. Todėl reikia žiūrėti, kad įstaiga būtų licencijuota, laikytųsi įstatymų reikalavimų. Mano praktikoje irgi buvo žmonių, kurie norėjo iš Rusijos atsivežti kamienines ląsteles, suleisti jas sergančiam žmogui, tačiau kaip tas ląsteles patikrinsi? Tai yra brangu ir rizikinga. Todėl tikrai nerekomenduoju niekam bandyti atsivežti jų iš nežinomos klinikos“, - patarė D. Paulauskas.
DELFI primena, kad dar visai neseniai Lietuvos bioetikos komitetas ragino žmones atsargiau vertinti privačių virkštelės kraujo bankų Lietuvoje vykdomą veiklą ir neskubėti investuoti savo pinigų į jų siūlomas paslaugas. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.
