Premija JAV mokslininkams atiteko už jų atrastus molekulinius mechanizmus, kurie padeda gyvųjų organizmų, taip pat ir žmonių, biologiniam laikrodžiui prisitaikyti prie Žemės judėjimo.
Šie mechanizmai kontroliuoja biologinio laikrodžio „mechaniką". Pirmiausia tyrimai buvo atlikti su vaisių muselėmis.
Galbūt ateityje šie atradimai padės gydyti miego sutrikimus, lengviau atsigauti po ilgesnių kelionių ir t.t.
„Jų atradimai paaiškina, kaip augalų, gyvūnų ir žmonių biologiniai ritmai prisitaiko taip, kad jie sinchronizuotųsi su Žemės sukimusi.
72 metų J. C. Hallas, 73 metų M. Rosbashas ir 68 metų M. W Youngas „sugebėjo pažvelgti į mūsų biologinio laikrodžio vidų ir išsiaiškinti jo vidinį mechanizmą“, – rašoma Nobelio komiteto pranešime.
Genetinis laikrodis
Daug metų buvo žinoma, kad gyvi organizmai, įskaitant žmones, pasižymi vidiniais biologiniais laikrodžiais, leidžiantiems numatyti reguliarius paros ritmus ir prie jų prisitaikyti, tačiau buvo neaišku, kaip veikia šis mechanizmas.
1984 metais J. C. Hallas ir M. Rosbashas, dirbę Bostone, Masačusetso valstijoje, įsikūrusiame Brandeiso universitete, ir M. W. Youngas, dirbęs Rockefellerio universitete Niujorke, sugebėjo nustatyti cirkadinius ritmus lemiantį geną vaisinių muselių (drozofilų) organizme.
Dabar yra žinoma, kad visų daugialąsčių organizmų, tarp jų žmonių, fiziologiniai paros ritmai reguliuojami panašaus mechanizmo.
Biologinis laikrodis reguliuoja daugelį mūsų genų ir fiziologinių procesų, priklausomai nuo paros meto.
Po šių trijų laureatų atradimų cirkadinių ritmų biologijos tyrimai virto didele ir itin dinamiška tyrimų sritimi, kurios rezultatai lemia žmonių sveikatą ir gerovę.
Tradiciškai Nobelio premija šiems mokslininkams bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.
Praeitų metų premija buvo paskirta Japonijos mokslininkui Yoshinori Ohsumi už ląstelių autofagijos mechanizmų atradimą.
Prognozės
Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN), laikomas autoritetingu šaltiniu šioje srityje, prognozavo, kad gali būti pagerbtas amerikietis onkologas Dennisas Slamonas Denisas Sleimonas už atliktus krūties vėžio tyrimus ir išplėtotą terapijos metodą, naudojant preparatą „Herceptin“.
Kitas tikėtinas pretendentas buvo amerikietis Jamesas Allisonas, vienas iš vėžio imunoterapijos pradininkų, 2015 metais pelnęs Alberto Laskerio premiją už fundamentaliuosius medicinos tyrimus, dažnai vadinamą Nobelio premijos atitikmeniu Jungtinėse Valstijose.
Nobelio fondas paskelbė, kad šiemet laureatams atiteks didesnis piniginis apdovanojimas negu pernai – 944 tūkstančiai eurų. Prieš 5 metus fondas piniginį prizą buvo sumažinęs penktadaliu, kad fondas finansiškai sustiprėtų.
Premijų fondą sudaro mokslininko, dinamito išradėjo, verslininko Afredo Nobelio testamentu paliktos lėšos.