Dvi atskiros mokslininkų komandos atliko atskirus tyrimus ir gavo tuos pačius rezultatus. Jie skelbiami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Viena komanda buvo iš Kalifornijos universiteto San Fransiske, o kita – iš Maxo Planko instituto Vokietijoje, rašo iflscience.com.
Pirmoji komanda tyrinėjo 71 paciento, sergančio IS, ir 71 kontrolinio asmens žarnynų mikrobiomas. Jie nustatė tam tikras rūšis bakterijų, kurios labiau buvo palitusios pirmoje, o ne antroje grupėje. Tuomet jie patikrino šių bakterijų sąveiką su žmogaus imuninėmis ląstelėmis ir pastebėjo, kad dvi rūšys pavertė ląsteles prouždegiminėmis. Vienos rūšies bakterijos, kurių kiekis buvo kur kas maženis, sukėlė imuninį atsaką.
Per bandymus su pelėmis mokslininkai nustatė, kad šios bakterijos turėjo panašų poveikį. Kai pelių mikrobiomos buvo pakeistos IS sergančių pacientų mikrobiomomis, pelės neteko imunitetą reguliuojančių ląstelių ir joms išsivystė neurodegeneracija – kelias išsėtinės sklerozės link.
Antrojo tyrimo metu buvo prieita panašių išvadų: mokslininkai nustatė, kad persodinus mikrobiomas, pelėms sustiprėjo IS simptomai.
„Dvi skirtingos komandos, naudojusios dvi atskiras pacientų ir kontrolinių asmenų gupes bei du skirtingus šios ligos pelių modelius, gavo labai panašius rezultatus, - sakė abu tyrimus stebėjusi Eglė Čekanavičiūtė. – Tai daug žadantys įrodymai, kad einame teisingu keliu“.
Visame pasaulyje išsėtine skleroze – autoimunine neurodegeneracine liga – serga maždaug 2,5 mln. žmonių. Ji gali baigtis aklumu, silpnumu ir net paralyžiumi. Šia liga susergama tuomet, kai imuninė sistema pradeda atakuoti nervų ląstelių izoliacinę medžiagą, vadinamą mielinu. Iki šiol mokslininkai negalėjo paaiškinti, kodėl taip atsitinka.
Naujausi tyrimai iš dalies gali atsakyti į šį klausimą. Nors mikrobioma veikiausiai nėra vienintelė priežastis, ji gali turėti tam tikrą vaidmenį. Ateityje tai gali padėti ieškant naujų IS gydymo būdų.
„Žarnyno mikrobioma yra labai lanksti“, - sakė Sergio Baranzini, taip pat dalyvavęs abiejuose tyrimuose. „Suaugusio žmogaus, kuris serga IS ar yra linkęs ja susirgti, organizme mikrobiomą yra palyginus lengva pakeisti – ko nepadarysi su jo genetika. Tai nėra stebuklingas metodas, bet jis teikia vilčių“, - sakė jis.
