Tyrimas atskleidė, kad šeimos medicinos paslaugos yra nesunkiai prieinamos, o gauti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gali būti sudėtingiau.

Pirminė asmens sveikatos priežiūra – pirmoji sveikatos sistemos grandis, su kuria susiduria gyventojas, atėjęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sutrikus sveikatai ar pasitikrinti profilaktiškai. Tačiau ar tokios įstaigos šalies gyventojams lengvai pasiekiamos?

Higienos institute panaudojant šiuolaikines erdvinių duomenų analizės ir atvaizdavimo priemones šiemet atliktas tyrimas, kurio metu nustatytas šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų geografinis prieinamumas šalies gyventojams, t. y. pagal jų gyvenamąją vietą. Į tyrimą buvo įtrauktos tik tos įstaigos, kuriose privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams, šeimos medicinos ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai.

Tyrimo metu Lietuvoje buvo 694 viešosios įstaigos, kuriose buvo teikiamos šeimos medicinos paslaugos. Didžioji Lietuvos gyventojų dalis (2,3 mln., 75,6 proc.) gyveno ne toliau kaip už 2 kilometrų nuo artimiausios šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos. Jeigu iki artimiausios tokias paslaugas teikiančios įstaigos gyventojai keliautų automobiliu, tai 93,3 proc. jų (2,8 mln.) ši kelionė užtruktų 10 minučių arba trumpiau. Dėl atstumo ir sugaištamo laiko sunkiausia nuvykti į šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą kai kurių Zarasų r., Molėtų r., Biržų r. Ignalinos r., Varėnos r. savivaldybių seniūnijų gyventojams.

„Palyginus Lietuvos ir kitų šalių tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjamas šeimos medicinos paslaugų geografinis prieinamumas, rezultatus galima daryti išvadą, kad šios paslaugos gyventojams buvo pakankamai gerai pasiekiamos ir dėl atstumo, ir dėl kelionės automobiliu laiko“, – teigia tyrimo atsakinga vykdytoja, Higienos instituto specialistė Sandra Mekšriūnaitė.

Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos 148 vietose, kurios dažniausiai buvo savivaldybių centruose. Maždaug pusė šalies gyventojų (56,8 proc., 1,7 mln.) gyveno ne toliau kaip už 2 kilometrų nuo artimiausios pirminės psichikos sveikatos priežiūros teikiančios įstaigos. 147 seniūnijose (iš 547, 26,9 proc.) visi gyventojai gyveno už 10 kilometrų arba toliau nuo artimiausios tokias paslaugas teikiančios įstaigos. Iš viso šalyje buvo 656,8 tūkst. gyventojų (21,6 proc.), kurie gyveno už 10 kilometrų arba toliau nuo pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Taigi pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gyventojams buvo mažiau prieinamos nei šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos. Sudėtingiausia iki pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų buvo nukakti kai kurių Neringos, Alytaus r., Radviliškio r., Švenčionių r., Kelmės r. savivaldybių seniūnijų gyventojams.

„Atsižvelgiant į tai, kad pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos paprastai yra tik savivaldybių centruose, galima manyti, jog šių paslaugų prieinamumas gyventojams yra gana ribotas. Dėl šios priežasties svarbu, kad šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai būtų kvalifikuoti atpažinti psichikos sveikatos sutrikimus. Tai būtų ypač svarbu sprendžiant savižudybių problemą mūsų šalyje, nes potencialų savižudišką elgesį turėtų gebėti atpažinti ne tik psichikos sveikatos srities specialistai, bet ir šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad tyrimo rezultatai rodo tik galimybes pasiekti artimiausią šeimos medicinos arba pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą. Tai nereiškia, kad gyventojai naudojasi minėtų įstaigų paslaugomis, – atkreipia dėmesį tyrimo vykdytoja. – Visgi, toks visus šalies gyventojus apimantis tyrimas, Lietuvoje publikuotas pirmą kartą. Gautos naujos žinios, tikimasi, padės suprasti mūsų sveikatos priežiūros privalumus ir trūkumus, kuriuos galima šalinti.“