Vasaros sezono pabaigos ir rudens rykštė – dažnas apsinuodijimas grybais. Specialistai jau dabar skalambija pavojaus varpais ir ragina atidžiai žiūrėti, kas dedama į pintinę. Dažniausiai nepatyrę grybautojai apsinuodija supainioję valgomus grybus su nuodingais. Pavyzdžiui, dažnai painiojama jauna žalsvoji musmirė su ūmėde.
Pastarajai atsidūrus grybautojo pintėje gali kilti rimtų sveikatos problemų, o neretai ištinka ir mirtis. Kadangi dalis valgomų ir nuodingų grybų yra panašūs, dažniausiai suklystama identifikuojant valgomiems ir nuodingiems grybams būdingus požymius.
Klaidingi ir kai kurie paplitę universalūs nuodingų grybų nustatymo būdai, pavyzdžiui, kad nuodingi grybai nekirmija. Apsinuodyti galima ir gerais valgomaisiais grybais, jei šie vartojami seni, ištižę, sukirmiję ar šalnų pakąsti.
Juose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro amidų, aminų junginių (jie susidaro ir gendant mėsai, žuviai ar sviestui). Yra grybų rūšių, erzinančių virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų užvalgius jau po 1–2 valandų pakyla temperatūra, vemiama, viduriuojama.
Grasina mirtimi
Geriausiai visiems, net ir nepatyrusiems, grybautojams žinomas nuodingas grybas – paprastoji musmirė. Jose randama amanitino, faloidino ir falino, muskarino, bufotenino, muscimolio, iboteno rūgšties ir kt. Nors šie pavadinimai mums mažai ką sako, tačiau atkreipti dėmesį į juos būtina. Amanitinas ir faloidinas – labai stiprūs nuodai. Suvalgius nuodingo grybo, apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 6–12, o kartais ir daugiau valandų.
Nuodams patekus į kraują, prasideda vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, atsiranda dideli skrandžio skausmai, susilpnėja pulsas, šąla galūnės. Priepuoliai pasikartoja kelis kartus. Grybų nuodingos medžiagos trikdo nervų sistemą. Po 2–3 valandų išsiplečia akių vyzdžiai, prasideda haliucinacijos.
Laimė, laiku suteikus medicinos pagalbą pasveikstama. O žalsvųjų ir smailiakepurių musmirių sukelta intoksikacija daugeliu atvejų baigiasi mirtimi. Tai priklauso nuo suvalgyto kiekio, taip pat nuo jose esančių nuodingų medžiagų poveikio ir ligonio sveikatos būklės. Žalsvojoje musmirėje susikaupia daugiau kaip 10 nuodingų medžiagų, kurių poveikis labai nevienodas.
Užvalgius žalsvosios musmirės, po 8–24 valandų sutrinka kepenų veikla, skauda skrandį, maudžia krūtinę, taip pat vemiama, viduriuojama. Musmirėse esantis faloinas ir falinas pamažu nuodija kepenis bei visą virškinimo traktą.
Falinas naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Apsinuodijus žalsvąja musmire kamuoja aštrūs skrandžio skausmai, viduriavimas, galvos svaigulys. Dažnas vėmimas, prasidedantis maždaug po 8–24 valandų. Dėl per ilgo nuodų inkubacijos periodo kyla pavojus gyvybei. Priklausomai nuo nuodų kiekio ir sveikatos būklės mirštama po 3–15 dienų.
Kaip atpažinti?
Nuo kepurėlės paviršiaus nusitrynus baltiems lopinėliams, nuo koto nusmukus žiedui, žalsvoji musmirė tampa panaši į žalsvos spalvos ūmėdes, o kartais net į pievagrybius. Todėl būtina įsidėmėti šių nuodingų grybų pagrindinius požymius: jaunos musmirės vaisiakūnis apgaubtas storu baltu apvalkalu ir panašus į besikalantį iš žemės kiaušinį; vaisiakūniui augant, sutrūkęs apvalkalas lieka apatinėje koto dalyje ir apgaubia jo sustorėjusią dalį, jaunų vaisiakūnių kepurėlės apačią dengia kita plėvelė – šydas, kuris, vaisiakūniui augant, atitrūksta nuo kepurėlės kraštų ir lieka ant koto lyg žiedas; kepurėlės paviršiuje dažniausiai nebūna apvalkalo likučių: baltų lopynėlių, taškelių, karpelių.
Lietuvos miškuose auga ir ne tokių nuodingų grybų, pavyzdžiui, gleiviabudė, nuodingasis pievagrybis, stambioji gijabudė, labai panaši į valgomuosius pievagrybius, puokštinė kelmabudė, eglinė kūgiabudė, panaši į kelmučius, dryžuotasis baltikas, geltonasis baltikas, panašūs į juosvažalį baltiką ir žaliuokę.
Vanduo – tabu
Apsinuodijus grybais, kaip ir kitų apsinuodijimų atveju, svarbiausia laiku suteikti pagalbą.
Nesuskubus prognozės gali būti labai liūdnos. Specialistai išskiria du apsinuodijimų grybais atvejus. Pirmasis, kai suvalgęs grybus žmogus greitai, maždaug po pusvalandžio sunegaluoja: vemia, atsiranda traukuliai. Ir antrasis, kai sveikata pablogėja po paros ar net praėjus ilgesniam laikui.
Pirmu atveju apsinuodijimas yra lengvesnis, antru – daug rimtesnis ir sunkiai gydomas. Pastarasis apsinuodijimas sukelia kepenų ir inkstų veiklos komplikacijas. Žmogus gali visam gyvenimui prarasti sveikatą ar net mirti.
Jeigu žmogus apsinuodijo grybais, iš pradžių reikia sukelti vėmimą. Iš pradžių negalima gerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną. Tik vėliau bus galima išgerti kelias stiklines vandens ir bandyti išsivemti, kol išsivalys skrandis. Be to, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Žmonės klaidingai mano, kad negalavimas praeis savaime. Kai prasideda traukuliai, apie vėmimą namuose negali būti nė kalbos.
Pirmoji pagalba
Užvalgius grybų ir pasijutus blogai, reikia nedelsiant sukelti vėmimą (kišti pirštus į burną, dirginti gomurį). Apsinuodijusiajam grybais iš pradžių negalima duoti gerti vandens, tik kai žmogus išvėmė maistą, po to rekomenduojama duoti išgerti šilto vandens, kruopų nuoviro, skysto kisieliaus, stiprios beržo, bruknių, arkliauogių lapų arbatos (1–2 litrus).
Nesąmoningas nukentėjusysis paguldomas ant šono, pasirūpinama, kad neužspringtų (jei vemia). Tada būtina skubiai kreiptis medicinos pagalbos į gydytoją toksikologą. Vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą būtina paimti ir valgytų grybų.
Kuo naudingi?
Be didesnės baimės grybautojai į krepšį gali dėti tikrai lietuviui gerai pažįstamus grybus: raudonviršius, baravykus, lepšius, voveraites.
Šie miško gražuoliai savyje slepia išties nemažai organizmui reikalingų medžiagų. Grybai vitaminų turi nedaug, tačiau yra turtingi baltymų, aminorūgščių. Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu prilygsta žuviai.
Pavyzdžiui, suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Kadangi grybai turi mažai kalorijų (100 g šviežių grybų yra apie 40 kcal), juos galima valgyti nesibaiminant priaugti svorio. Išimtis tik kepti grybai – dėl sviesto ir grietinės gausos grybai tampa kaloringi. Baravykai gerai veikia širdį, slopina galvos skausmą, kelia organizmo tonusą.
Raudonviršiai – patys nekaloringiausi iš visų grybų. Jie valo kraują. Lepšiai iš organizmo šalina kenksmingas medžiagas ir šlakus, gydo inkstus. Lepšių antpilas stiprina imunitetą. Voveraitės gydo radikulitą, o jų sudėtyje esantis antibiotikas naikina stafilokokus. Jos yra lyderės tarp grybų pagal vitaminų kiekį. Voveraitėse yra vitamino B, B1, cinko, kalio, vario, natrio bei fosforo.
O vitamino D šiuose grybuose yra lygiai tiek pat, kiek ir geros kokybės svieste, be kurio neapsieina nė viena voveraičių patiekalą ruošianti šeimininkė. Kazlėkai malšina skausmą. Šių grybų sudėtyje yra sakinių medžiagų, kurios veiksmingai gydo migreną ir podagrą. Makavykai stiprina imuninę sistemą, naudingi po sunkių ligų, išsekimo, pervargimo, avitaminozės. Rudmėsėse yra vertingų antibiotikų, stabdančių kenksmingų bakterijų dauginimąsi.
Ūmėdės (ypač raudona kepurėle) ramina nervus, greitai slopina skausmą. Daugiausia maistingųjų medžiagų yra grybo kepurėlėje, mažiau – kote. Dėl to menkesnės vertės grybų kotai paprastai maistui nevartojami. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama kituose augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos aminorūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą, kitų maisto produktų virškinimą.
Grybavimo įpročiai ir charakteris
Ar teko girdėti, kad pagal grybavimo ypatumus ir netgi elgesį girioje apie žmones galima daug ką sužinoti?
1. Ar imate visus rastus grybus?
a) Ne, tik tam tikros rūšies.
b) Renku visus valgomuosius grybus, kuriuos tik pamatau, tarp jų kelmučius ir ūmėdes.
c) Mano krepšyje atsiduria tik patys gražiausi ir sveikiausi.
2. Grybauti einate…
a) su draugais;
b) su šeimos nariais;
c) su šunimi.
3. Kaip išsirenkate vietą?
a) Važiuoju ten, kur kasmet randu daug grybų.
b) Išgirdęs iš kitų apie grybingą vietovę, vykstu ten.
c) Teikiu pirmenybę tiems miškams, kur gražiausias gamtovaizdis.
4. Po medžiu tarp samanų pamatote išsvajotą rudą (raudoną) kepurėlę ir…
a) grybą išraunate bet kaip, daug negalvodamas;
b) atsargiai nuo laimikio nuvalote šapelius ir lapus, o tada jį nupjaunate peiliu;
c) iš pradžių apsidairote aplink, pasigrožite rastu grybu ir tik tada jį raunate arba pjaunate.
O dabar už kiekvieną atsakymą „a“ pasižymėkite 2 balus, už „b“ – nė vieno, o už „c“ – 3 balus. Juos sudėkite ir sužinosite rezultatus.
0–5 balai.
Jūs aktyvus, praktiškas žmogus, gerai apgalvojantis savo žodžius prieš juos ištardamas. Vis dėlto jūsų gyvenimas šiek tiek stokoja romantikos. Jei dažniau apsidairysite aplink save, pamatysite daug naujų ir žavių dalykų.
6–10 balų.
Kai esate geros nuotaikos – darbai jūsų rankose tirpte tirpsta. Jūs energingas, linksmas ir mėgstantis bendrauti. Bet kartais be priežasties aptingstate ir niekuo nebesidomite. Jei nesistengsite nuslopinti tokių pasyvumo priepuolių, galite pagarsėti kaip baisus nuoboda.
11–15 balų.
Mokate atskirti grūdus nuo pelų ir žinote: ne viskas auksas, kas auksu žiba. Pastebite tai, kas gražu, ir gebate duoti išmintingą patarimą. Gali būti, kad jūsų siela neretai sklando, pakilusi aukštai virš gyvenimo smulkmenų. Nepraleiskite tiek daug laiko vienas – gera draugija gali išgelbėti jus nuo depresijos.
Skaitykite daugiau čia.
