Jie pažymi, kad dezinfekuojančiose rankų servetėlėse, valymo priemonėse ir burnos skalavimo skystyje yra ketvirtinių amonio darinių, žalojačių žmogaus ląsteles, rašo Didžiosios Britanijos laikraštis „The Daily Mail“.
Apie plastikinių indų hormonams keliamą grėsmę jau žinoma. O dabar su nevaisingumu siejami ir antiseptiniai chemikalai. Mokslininkai nustatė, kad jų paveiktos pelės negali susilaukti palikuonių. O neseniai mokslininkai nustatė, kad šios medžiagos žaloja ir žmonių ląsteles.
„Kelia nerimą tai, kad kasdien buityje naudojamuose produktuose yra šių chemikalų, o tam tikra jų koncentracija sutrikdo pelių vaisingumą“, – sakė vienas iš chemikalų tyrimo autorių, mokslų daktaras Gino Cortopassi iš Kalifornijos universiteto.
Jo teigimu, nustatyta, kad šie junginiai sutrikdo estrogeno signalizavimo procesą, kuris yra svarbus žmonių vaisingumui. Deja, kol kas nežinoma, kaip tiksliai jie kenkia žmonėms. Ketvirtiniai amonio dariniai yra naudojami nuo penktojo praėjusio amžiaus dešimtmečio ir yra puiki dezinfekuojanti priemonė, nes ištirpdo mikrobų ląstelių membranas. Lygiai taip pat jie naikina bakterijas mūsų burnoje.
Naujausi tyrimai rodo, kad jie tai daro naikindami mitochondrijas, kurios yra ląstelių baterijos. O tai ir yra pavojinga, nes žmonių ląstelėse taip pat yra mitochondrijų, o jas sunaikinus vyrų ir moterų lytinėse ląstelėse žmonės tampa nevaisingi.
Po tyrimų su pelėmis amerikiečių mokslininkai nagrinėjo 1600 junginių, kuriuose yra ketvirtinių amonio darinių. Jie nustatė, kad šie chemikalai iš tiesų blokuoja žmonių mitochondrijas ir neleidžia joms tinkamai veikti. Be to, jie veikia ir hormoną estrogeną, kuris yra itin svarbus, kad moteris pastotų.
Tarp tirtų ketvirtinių amonio darinių buvo ir cetilpiridinio chloridas, kurio rasta tokiuose produktuose, kaip, pavyzdžiui, kelių rūšių burnos skalavimo skysčiuose.
Kitas pavojingas chemikalas, galintis pakenkti žmonių ląstelėms, yra benzalkonio chloridas.
Nors produktuose ketvirtinių amonio junginių kiekis yra labai mažas, ekspertai baiminasi, kad jie gali kauptis žmonių organizme, jeigu naudojama daug tokių produktų.
Šio tyrimo išvados yra paskelbtos žurnale „Environmental Health Perspectives“.
