Taip LRT RADIJUI sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja, gydytoja ginekologė Daiva Kanopienė. Anot jos, moterys vis dar jaučia baimę pasitikrinti pas ginekologą – tiek dėl žinių apie būklę, tiek įsivaizduojamų nemalonių pojūčių.
Tikrintis sveikatą – drąsu
Idėja sukurti naują projektą „Žinoti yra drąsu“ kilo dėl manymo, kad vis dar mažai moterų žino apie gimdos kaklelio vėžį ir prevenciškai tiriasi, LRT RADIJUI sako socialinio judėjimo „Moterys kalba“ atstovė Modesta Kairytė. Anot jos, tikrintis dėl susirgimų reikia nuo ankstyvo amžiaus: „Visgi dažnai moterys apie savo sveikatą kalba nedrąsiai. Jaunesnėms merginoms ginekologas vis dar tai, apie ką nesinori kalbėti. Tačiau jei norime siekti savo svajonių, sveikata yra bazinis dalykas, tik dažnai jį pamirštame.“
Pasak M. Kairytės, žinojimas ir drąsa retai kada susiejama su sveikata. „O jei ir susiejama, tai ne su savo sveikata. Projektu norėjome atkreipti dėmesį, kad tikrintis sveikatą yra drąsu. Mes bijome nuosprendžių ir to, ką išgirsime. Tačiau būtent tai ir yra drąsu“, – aiškina pašnekovė.
Kaip sako M. Kairytė, vienas iš trumpalaikių projekto „Žinoti yra drąsu“ tikslų – kad kuo plačiau pasklistų sukurti vaizdo įrašai: „Norime, kad jie turėtų ne tik trumpalaikę įtaką, siekiame matyti rezultatus. Svarbus ir tikslas, kad išaugtų sveikatą besitikrinančių moterų skaičius.“
D. Kanopienė tvirtina girdėjusi posakį, kad baisiausia lankytis pas ginekologą ir stomatologą. „Iš tiesų, dažna moteris Lietuvoje reguliariai nesitikrina pas ginekologą, neranda tam laiko ir motyvacijos. Manau, kad tai tikrai reikia pakeisti. Linkėčiau moterims, kad reguliarus pasitikrinimas pas ginekologą taptų įpročiu“, – teigia pašnekovė.
Anot gydytojos, gimdos kaklelio prevencijos programa vykdyti pradėta 2004 m. Nors specialistams atrodo, kad apie patikros programą kalbama daug, D. Kanopienė teigia, kad informacijos vis dar per mažai: „Moterys turi baimės jausmą. Tai baimė tiek sužinoti savo sveikatos būklę, tiek patirti nemalonius pojūčius. Tačiau tyrimai visiškai neskausmingi. Tai paprastas metodas, bet reguliarus jo atlikimas gali padėti išvengti klastingos ligos.“
Kaip aiškina D. Kanopienė, gimdos kaklelio vėžys yra vienas nedaugelio piktybinių navikų, kurį galima diagnozuoti ankstyvoje ar ikivėžinėje būklėje. „Tai lengvai diagnozuojama, todėl laiku suteikus efektyvų gydymą galima visiškai pasveikti. Kaip rodo daugelio Europos šalių patirtis, gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa yra vienintelis būdas, galintis sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo ligos. Atliekant tyrimą kas 3–5 metus, gimdos kaklelio vėžio atvejų gali sumažėti iki 80 proc.“, – teigia specialistė.
Ne veltui vadinamas nebyliu vėžiu
D. Kanopienė sako, kad gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa skirta 25–60 metų amžiaus moterims: „Atliekamas paprastas citologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas, finansuojamas privalomojo sveikatos draudimo lėšomis. Gimdos kaklelio vėžys ne veltui vadinamas nebyliu. Ikivėžinė būklė ir ankstyvos stadijos neturi jokių simptomų.“
Todėl, anot gydytojos, reguliarūs tyrimai gali užkirsti kelią rimtiems sveikatos sutrikimams. „Ankstyvojoje ligos stadijoje vienas iš simptomų gali būti pagausėjusios išskyros iš makšties su krauju, taip pat kraujavimas po lytinių santykių. Jei moteris turi tokių nusiskundimų, patarčiau kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą, atlikti išsamius tyrimus ir išsiaiškinti priežastis“, – pataria D. Kanopienė.
Kaip aiškina specialistė, tyrimai atliekami kas 3–5 metus, nes gimdos kaklelio vėžys, kaip ir kitos onkologinės ligos, yra lėtinė: „Vystymosi laikas nuo pirminių požymių iki vėžinės ligos trunka keletą metų, net dešimtmečius. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad geriausia ir efektyviausia tirtis kas 3–5 metus.“
