Kiek mažiau optimizmo gydytojų rezidentų veiduose. Feisbuke plinta Lauros (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) algalapis su juokingai mažu atlygiu (pašnekovės prašymu, jo nepublikavome, tačiau skaičiai nuo praėjusių metų nepakitę). Merginos teigimu, dirbdama aukle ji galėtų praturtėti greičiau. Prieš teisdami, paskaitykite jos pasvarstymus.
„Esu gydytoja rezidentė, dirbu Santaros klinikose. Kai pradėjau studijuoti, apie algalapį negalvojau, bet pirmą kartą tokį gavusi tikrai nustebau, nes tuomet suskaičiavusi supratau, kad mano atlyginimas už dieninio darbo valandą yra 2,3 euro, o už naktinio – 3,5... Naktinis darbas ligoninėje tikrai nėra lengvas, jau nekalbant apie tai, kad nemiegi ir bėgioji po visą ligoninę, bet ir esi atsakingas už žmones, jų gyvybes. Ir už tai 3,5 euro! O studijų metais dirbdama aukle uždirbdavau 3–5 eurus už valandą! Aišku, daugelis gali sakyti, tai tada eik ir dirbk aukle, jei tau netinka gaunamas atlyginimas... Bet norisi, kad šita sistema Lietuvoje kiek nors pasikeistų“, – atviravo vilnietė.
Gydytoja rezidentė pabrėžė, kad nesvarbu, kokioje ligoninėje dirbama, atlyginimas toks pat, nes jį nustato Sveikatos apsaugos ministerija, ir pinigai pervedami ligoninėms, o šios juos perveda savo darbuotojams.
„Aišku, nereikia pamiršti stipendijų, kurias moka Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau jos mokamos tiems, kurie yra nemokamoje vietoje. O, tavo rezidentūros programa mokama, tada viskas – esi pasmerktas, nes turi atsidėti mokslams didžiąją dalį, ir lieka apie 60–70 eurų iš visos algos.
Uždirbdama tokį atlyginimą, ir, manau, ne aš viena, o kiekvienas rezidentas, jaučiasi mažų mažiausiai nevertinamas valstybės ir labai aktyviai skatinamas emigruoti. Motyvacijos tai, žinoma, nedidina, tuo labiau kad mažai kas ligoninėje vertina mūsų darbą, o jis tikrai sunkus. Todėl manau, kad, situacijai nesikeičiant arba sėdint nuleidus rankas ir nebandant jos pakeisti, vienintelis kelias gyventi padoriau ir jaustis geriau – emigruoti“, – garsiai svarsto pašnekovė.
Kai kurie merginai atvirai sako: „Tai kodėl neemigruoji? Jei čia viskas taip blogai ir nepatinka, tai susikrauk daiktus ir pirmyn!“
„Toks sprukimo planas gal ir pakeis mano ateitį, bet Lietuvoje niekas nuo to nepasikeis. Ir jau girdžiu kaip kuris nors sako „oho, atsirado Lietuvos gelbetoja!“, tačiau nemanau, kad kas nors čia pasikeis savaime, ypač šita sistema. Galų gale, kuo toliau, tuo mažiau žmonių studijuos mediciną ir visi baigę išvažiuos, nes „čia vis tiek geriau nebus“. Ir tada, dievaži, nežinau, kaip bandys mažinti emigraciją. Gal valdžia ir laukia to kritinio taško, nes kol dar nėra taip blogai ir kažkiek gydytojų likę, darbas atliekamas“, –- svarstė ji.
Likusiems Lietuvoje yra dar viena alternatyva – papildomas darbas.
„Papildomai tenka dirbti daugmaž visiems, norintiems bent kiek pinigų taupytis ar paskolą grąžinti. Rezidentai dažniausia dirba budėdami kitose ligoninėse, taigi dirba kelias paras iš eilės, be miego ir be poilsio. Tuomet laiko šeimai, vaikams, galų gale – sau nebelieka. O ką jau kalbėti apie blaivų protą...
Ko gero, liūdniausia tai, kad, pabaigus rezidentūrą ir norint likti didžiuosiuose miestuose, alga nelabai ir didėja. Tada taip ir lieki dirbti keliuose darbuose be šviesios ateities. Manau, dabar – pats laikas pradėti keisti šią situaciją, nes vėliau gali būti jau per vėlu“, – reziumavo jaunoji gydytoja.
Atotrūkį pastebi ir ministerija
Prieš pusantro mėnesio sveikatos apsaugos ministerija pranešimu spaudai informavo apie planuojamus pokyčius, turėsiančius nudžiuginti emigracijos nuotaikomis gyvenančius medikus.
„Pastaruoju metu vėl pastebime gydytojų ir slaugytojų emigracijos didėjimą. Kas mus gydys ateityje – ieškant atsakymo į šį ir kitus su sveikatos paslaugų prieinamumu susijusius klausimus, akivaizdu, kad gydytojų ir slaugytojų atlyginimas nepakankamas ir didėja nepakankamai sparčiai“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Ministro A. Verygos teigimu, jau nuo liepos gydytojams ir slaugytojams bus didinamas darbo užmokestis iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) asignavimų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšų. Taip pat ir ateityje bus ieškoma finansinių galimybių medikų atlyginimams didinti.
Po krizės pradėjus didinti medikų atlyginimus, šiuo metu vidutinis gydytojų darbo užmokestis siekia apie 1400 Eur, slaugytojų – 730 Eur neatskaičius mokesčių. SAM mano, kad to neužtenka, jog gydytojai būtų motyvuoti dirbti Lietuvoje, galėtų skirti pakankamai dėmesio pacientams, turėtų laiko ir lėšų savo kvalifikacijai kelti.
Ypač didelis atotrūkis susidaro tarp rajoninių ir universiteto lygmens ligoninių medikų darbo užmokesčio ne pastarųjų naudai. Kodėl taip yra, paaiškinimas paprastas – aukščiausio lygio ligoninėse taikomi naujausi, brangūs gydymo metodai, reikalingi vaistai, tyrimai, jos vykdo referencinių tinklų funkcijas, moko būsimuosius gydytojus ir pan. Visa tai „suvalgo“ gaunamas lėšas ir atlyginimams išteklių lieka mažiau negu rajoninėse ligoninėse. Susidaro žymus atlyginimų skirtumas – universitetų klinikų gydytojai gauna 300–400 eurų mažiau negu regioninių ligoninių gydytojai.
Tad nuo liepos 1 d. mokant už paslaugas, suteiktas universitetų ligoninėse, bus taikomas papildomas koeficientas. Tai ne tik pagerins gydytojų ir slaugytojų darbo sąlygas, bet ir padidins paslaugų prieinamumą pacientams.
