Viena vertus, daugelis jau žino, kad spalvą, formą ar dydį pakeitusį apgamą reikia kuo skubiau ištirti, tačiau kartais navikas veši ne į plotį, o į gylį ir auga tokiose vietose, kur žmogus jo niekada nepastebėtų.

Nepastebi pokyčių

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) paskutinę gegužės, melanomos žinomumo mėnesio, savaitę 22–26 d. pakvietė gyventojus dalyvauti „Patikros dėl melanomos savaitėje“ ir profilaktiškai pasitikrinti dėl melanomos ir odos vėžio. Iš 210 tirtųjų nei vienam nebuvo įtarta melanoma, vienam iš pasitikrinusių įtartas onkologinis susirgimas ir rekomenduotas operacinis gydymas, dviems įtarta bazalinių ląstelių karcinoma, šešiems rekomenduota pašalinti displastinius apgamus.

„Įprasta manyti, kad melanoma išsivysto iš jau esamų, įgimtų apgamų, – sako J. Gibavičienė. – Melanoma gali atsirasti tiek sveikoje odoje kaip nauja, greitai auganti dėmė ar mazgas, tiek vystytis iš seno, bet kintančio apgamo. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad melanoma – tai ne tik odoje atsirandantis ir plintantis piktybinis procesas. Melanoma gali atsirasti ir vystytis tose kūno vietose, kurios beveik nemato saulės, net vidaus organuose: nosies ertmėje, ryklėje, skrandyje ir kitose gleivinėse.“ Egzistuoja net akies melanoma, melanoma gali vystytis ir nago guolyje. „Jei nagas pamėlo pusę metų, žmogus turėtų sunerimti“, - sakė ji.

Tiesioginėje DELFI konferencijoje gydytoja pasakojo, kad įgimtus apgamus turintys žmonės prie jų pripranta ir net nepastebi tam tikrų pasikeitimų.

Įspėjamuosius melanomos požymius lengviausia atpažinti pagal ABCDE metodą:

A (asimetrija) – apgamo abi pusės skirtingos formos;
B (kraštai) – dantyti, rantuoti, netaisyklingi ar neryškūs;
C (spalva) – juodi, rudi atspalviai, įdegio spalva, gali matytis balti, pilki, raudoni ar mėlyni ruoželiai;
D (diametras) – paprastai daugiau nei 6 milimetrai; navikas panašiai tokio dydžio, kaip trintukas pieštuko gale arba dar didesnis; pirmąkart aptikta melanoma gali būti ir mažesnė;
E (evoliucija) – keičiasi apgamo dydis, forma, spalva ar išvaizda arba apgamas pradeda augti sveikoje odoje. Melanomai pradėjus vystytis nuo seno esančiame apgame gali pakisti jo struktūra, apgamas gali sukietėti arba pasidaryti gruoblėtas. Kartais jis gali niežėti, kraujuoti, šlapiuoti, tačiau paprastai melanoma skausmo nesukelia.

Operacija turi būti atlikta teisingai

Melanoma yra gana retas, tačiau itin pavojingas onkologinis susirgimas. Lietuvoje juo kasmet suserga apie 300 žmonių. Paprastai, moterys serga dažniau, nei vyrai. Kaip ir kitos onkologinės ligos, melanoma yra sisteminė, t.y. viso organizmo liga. Ligos eiga yra slapta.

„Melanoma – aktuali nūdienos problema, būtina, kad žmonės, pastebėję kintančius apgamus, būtinai konsultuotųsi su patyrusiais specialistais onkologais – sako NVI Chemoterapijos skyriaus vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė. – Šių dienų melanomos diagnostikoje ir gydyme iš tiesų yra daug naujienų. Turime galimybę gydyti ir metastazavusią vėlyvųjų stadijų melanomą“.

Daktarė pasakojo, kad vienas apgamas atsiranda greitai, kinta jo struktūra, žmogus sunerimsta ir laiku patenka pas chirurgus. Tačiau būna ir taip, kad metų metais žmogus nepastebėjo savo apgamo pokyčių.

„Visai kita situacija, kai žmogus turėjo piktybinį apagamą, bet jo nė nepastebėjo. Tada dėl skausmo ar kitų priežasčių jis patenka į Nacionalinį vėžio institutą, atgaline tvarka padarę visus tyrimus kauluose, plaučiuose, smegenyse aptinkame daugybines metastazes. Atlikę biopsiją ištiriame naviką morfologiškai ir patvirtiname, kad metastazės išplito iš melanomos“, - pavyzdžiu pasakojo B. Brasiūnienė.

„Anksti diagnozavus melanomą labai svarbu ją teisingai išoperuoti, – sako NVI LOR, galvos ir kaklo skyriaus vedėja gydytoja chirurgė Jolita Gibavičienė. – Ankstyvos stadijos melanoma sėkmingai išgydoma – penkerių metų išgyvenamumas 90 proc. – pašalinus ją chirurginiu būdu. Čia būtina pabrėžti, jog ją reikia pašalinti iš karto „teisingai“: atlikti eksciziją 1,5–2 cm nuo naviko kraštų. Būtina ištirti sarginį limfmazgį.“

„Nacionaliniame vėžio institute yra visos galimybės atlikti genetinį naviko ištyrimą, nustatyti šiai ligai specifinę genų mutaciją ir paskirti efektyvų šiuolaikinį gydymą – taikinių terapiją,“ – sako NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė.

Didžiausias blogis – UV spinduliuotė

Melanomos rizikos faktoriai:

UV spinduliuotė: 86 proc. odos melanomos atvejų siejami su saulės UV spindulių poveikiu. Ilgalaikis ir intensyvus UV spindulių poveikis yra pagrindinis odos melanomos rizikos veiksnys.

Genetiniai veiksniai. 5-10 proc. melanomos atvejų nustatomi žmonėms, kurių šeimose jau buvo melanomos atvejų.

Kiti veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, nepilnavertė mityba, hormoninių preparatų vartojimas ir kt.) – kol kas nėra tvirtų įrodymų.

Nors saulė melanomai atsirasti ne visada turi įtakos, ultravioletinių saulės spindulių poveikis yra viena iš priežasčių, didinančių riziką susirgti melanoma. Pagrindinė melanomos priežastis – apie 80 proc. – yra stiprus ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai, ypač ankstyvoje jaunystėje.

„Naudokite kremą nuo saulės. Jį įsigyję įdėmiai perskaitykite instrukciją ir rinkitės tokį, kurio SPF yra didesnis negu 20. Šiuo metu teigiama, kad jei SPF yra mažiau nei 15, apie apsaugą negali būti net kalbų. Venkite soliariumų – man neteko matyti nė vieno soliariumo lankytojo, kuris ten užsuktų vienai ar dviem minutėms. Nuo saulės denkite akis. Jau net yra sukurtos skalbimo priemonės, kurios drabužiams suteikia apsauginį filtrą“, - sakė S. Jarmalaitė.

Visą tiesioginę konferenciją, kurioje gydytojos atsakinėjo į skaitytojų klausimus, žiūrėkite čia.

Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.