Pranešime spaudai rašoma, kad šių pirkimų metu kontrolės įstaigų darbuotojai galės patikrinti ne tik vaistinėse suteikiamos farmacinės paslaugos suteikimo kokybę, tačiau ir tai, ar nėra pažeidžiamos žmonių teisės gauti visą reikiamą informaciją apie vaistus.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiuo metu pagal galiojančius įstatymus, vaistininkas privalo prie kasos esančiame ekrane parodyti visus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga ir pasiūlyti įsigyti pigiausią, taip pat suteikti visą kitą reikiamą informaciją apie vaistus. Deja, vis dar pasitaiko tokių vaistininkų, kurie ne visada sąžiningai atlieka šią pareigą.
„Šios įstatymų pataisos pirmiausia yra orientuotos į pacientą, sergantį žmogų, siekiant užtikrinti, kad jo teisė žinoti nebūtų pažeidžiama. Tuo pačiu norima apsaugoti ir vaistinių darbuotojus bei kelti pasitikėjimą jais. Tad sąžiningai dirbantys vaistininkai tikrai neturėtų nerimauti ir toliau dirbti savo darbą taip, kaip iki šiol. Manau, kad Lietuvoje tokių vaistininkų yra dauguma, tad kartais pasitaikantys nesąžiningo aptarnavimo atvejai neturėtų gadinti visų profesijos atstovų vardo“, – sako ministras A. Veryga.
Minimų kontrolės procedūrų metu kontrolės įstaigų darbuotojai, atlikę kontrolinį pirkimą, privalės iš karto po jo pateikti vaistinės darbuotojams sprendimo atlikti patikrinimą kopiją.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad kiekvienam pacientui vaistinėje turi būti suteikta informacija apie visus to paties bendrinio pavadinimo vaistus ir jų kainas. Jeigu tuo metu vaistinėje nėra konkretaus pavadinimo vaisto, vaistinė privalo pacientui pageidaujant jį užsakyti, o didmenininkas jį pristatyti per kelias dienas. Pristatymo laikas priklauso nuo to, kokioje gyvenvietėje randasi vaistinė, į miestuose esančią vaistinę reikiamas vaistas privalo būti pristatytas per 2 darbo dienas, o kaimuose – per 4 darbo dienas.
Komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė:
Jokioje demokratinėje visuomenėje nėra slaptai sekami jokie žmonės ir jokios profesijos. Tik specialios struktūros, tokios kaip kriminalinė policija, STT, FNTT ir pan. turi galimybę atlikti slaptą pirkimą ir tik tokiu atveju jei turi informacijos apie vykdomą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu dabar bus slaptai sekami vaistininkai ir juos seks tam įgaliojimų neturintys inspektoriai. Beje, gyventojų apklausos rodo, jog tik 6 proc. gyventojų renkasi pigiausią vaistininko pasiūlytą vaistą, 65 proc. – vaistą, kurį rekomendavo gydytojas. Tad tokios priemonės yra mums visiškai nesuprantamos ir nepateisinamos. Be to, vaistinės yra investavusios į monitorius 350 tūkst. eurų, kuriuose visada rodomi visi vaistai su tapačia veikliąja medžiaga.
