Koncertą pradės LR Sveikatos ministras Žilvinas Padaiga, vedėjas – aktorius Dalius Mertinas.

„Kelias į šviesą“ – tai Lietuvos muzikų sveikinimas žmonėms, kovojantiems su limfoma, ir tiems, kam rūpi būti sveikiems.

Koncerto metu žmonės, įveikę limfomą, dalins informaciją apie pirmuosius ligos simptomus, atsakys į klausimus.

Viena labiausiai plintančių kraujo vėžio rūšių – limfoma kasmet pasaulyje nusineša daugiau nei 200 000 gyvybių. Apmaudžiausia, kad ši ligų grupė dažniausiai per vėlai diagnozuojama, todėl, kad apie ją per mažai žino žmonės. Atpažinus limfomos simptomus ir anksti diagnozavus ligą, limfoma jau įveikiama tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Šiandien pasaulyje gyvena apie milijoną žmonių, sergančių limfoma. Kasmet užregistruojama apie 360 000 naujų limfomos susirgimų. Kasmet nuo limfomos miršta daugiau nei 200 000 žmonių.

Pagrindiniai faktai apie limfomą:

· Šiandien pasaulyje gyvena apie milijoną žmonių, sergančių limfoma.
· Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 360 000 naujų limfomos susirgimų.
· Kasmet pasaulyje nuo limfomos miršta daugiau nei 200 000 žmonių.
· Lietuvoje 2002 metais limfoma sirgo 364 žmonės.
· Lietuvoje diagnozuojama maždaug 50 – 60 naujų Hodžkino ir daugiau kaip 300 ne Hodžkino limfomos atvejų.

Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio rūšių. Tai didelė limfinės sistemos piktybinių ligų grupė: yra daugiau mei 35 limfomos rūšys, tarp jų Hodžkino limfoma ir 30 net Hodžkino limfomos tipai.

Ne Hodžkino limfomos atvejų nuo 1970-ųjų metų padaugėjo 80 %. Šia liga dažniausiai serga 45 – 60 metų žmonės, daugiausia vyrai.

Hodžkino limfoma (ligą 1832 metais aprašė gydytojas Tomas Hodžkinas) serga vienas iš penkių pacientų.

Prognozuojama, jog iki 2007-ųjų ne Hodžkino limfomos tipo susirgimų pagausės iki 55% vyrams ir iki 79% moterims.

Laiku nediagnozuotas ar negydomas agresyvia limfomos forma sergantis žmogus miršta per šešis mėnesius.

Agresyviomis limfomos formomis dažniausiai serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės (daugiau nei 70 % sergančiųjų).

Simptomatika:

Tikrosios ligos priežastys iki šiol nėra aiškios.

Limfoma pirmiausia pažeidžia limfmazgius, o ilgainiui išplinta į kaulų čiulpus, blužnį, kepenis, plaučius ir kitus organus. Ligos pradžioje padidėja kaklo, pažastų, viršraktikauliniai ar kitų sričių limfmazgiai. Jie yra neskausmingi, tačiau vėliau didėja kol suauga į didelius „guzus“. Žmogus prastai jaučiasi, atsiranda neįprastas nuovargis, vargina kūno temperatūros svyravimai, prasideda naktinis prakaitavimas, niežti odą, be priežasties krinta svoris, sumažėja apetitas, padidėja tonzilės, skauda galvą. Jei didėja tarpuplaučio limfmazgiai, spausdami trachėją ir bronchus jie sukelia dusulį ir sausą kosulį.

Kartais liga pastebima, kai padidėja matomų kūno vietų limfmazgiai, o kartais pablogėjus savijautai, limfoma nustatoma tik atlikus kompiuterinę tomografiją, rentgenogramą ar specialius tyrimus ultragarsu. Ištyrus kraują dažnai specifinių ligos požymių nematyti – kartais padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, pakinta leukocitų skaičius. Galutinė diagnozė nustatoma paėmus padidėjusio limfmazgio gabaliuką ir ištyrus jį pro mikroskopą (limfmazgio biopsija). Labai svarbu kreiptis į gydytoją, kai be aiškios priežasties padidėja kurios nors organizmo grupės limfmazgiai, jie yra nepaslankūs, neskausmingi.

Gydymas:

Tiek ankstyvose limfomos stadijose, tiek ir vėlesnėse, taikoma chemoterapija, o prireikus, ir spindulinis gydymas apšvitinant pažeistą sritį radioaktyviais spinduliais. Kai kurioms limfomų rūšims gydyti šalia chemoterapijos naudojamas ir naujas gydymo būdas – imunoterapija. Ji akivaizdžiai padidina chemoterapijos efektyvumą ir leidžia bent iš dalies išvengti šalutinio poveikio sveikiems organams.

Liono (Prancūzija) Centrinės ligoninės vyriausiasis hematologas prof. Gilles Salles teigia: „Dažniausiai žmonės pastebi ligos simptomus gerokai anksčiau, nei kreipiasi į gydytoją. Ir daugelis pripažįsta, kad akimirka, kai išgirdo limfomos diagnozę, buvo baisiausia jų gyvenime. Kai žmogus sužino, kad serga vėžiu, jis puola į paniką. Jei žmonės atpažintų simptomus, būtų galima anksti nustatyti diagnozę ir efektyviai gydyti. Tai stipriai pagerintų gydymo prognozę ir jų gyvenimo kokybę. Tokie renginiai, kaip Pasaulinė limfomos diena, yra būtini, kad padėtų atpažinti žmonėms limfomos simptomus – geriau anksčiau, negu vėliau“.

Visas pasaulis rugsėjo 15-ąją mini Pasaulinę limfomos dieną (World Lymphoma Awareness Day). Šiais metais pirmą kartą Pasaulinę limfomos dieną pažymės ir Lietuva. Tai Onkohematologinių ligonių bendrijos (OHLB) „Kraujas“, tapusios Tarptautinės limfomos koalicijos nare, iniciatyva.

„Mes nuolat sulaukiame klausimų ir prašymų, kad apie limfomą informacijos suteiktų žmonės, kurie ja sirgo ir jau įveikė ligą. Aš manau, kad Pasaulinę limfomos dieną paskelbta informacija ir papasakotos mūsų asmeninės istorijos ne tik suteiks jėgų kovoti su liga, bet ir paskatins žmones kuo daugiau sužinoti apie limfomą“, - sako OHLB „Kraujas“ pirmininkė Jolita Dvareckienė.

Pasaulinės limfomos dienos tikslas – išmokyti viso pasaulio žmones atpažinti limfomos simptomus ir paskatinti prireikus kuo anksčiau kreiptis medikų pagalbos, teikti informaciją apie limfomą – susirgimų kiekį, naujus gydymo būdus ir galimybę išgyti bei mažinti vėžio baimę visuomenėje. Nes anksti diagnozuota limfoma jau sėkmingai gydoma visame pasaulyje (derinant tradicinę chemoterapiją su nauju imunoterapijos gydymu, išgydoma nuo 75 % iki 95 % ligonių). Pažangus ir efektyvus gydymas pasiekiamas ir Lietuvoje.

Šiandien pasaulyje gyvena apie milijoną žmonių, sergančių limfoma. Per pastaruosius 20 metų susirgimų padaugėjo beveik dvigubai, be to, limfoma – vienas sparčiausiai plintančių vėžinių susirgimų. Kasmet pasaulyje nuo šios ligos miršta daugiau nei 200 000 žmonių. Kasmet užregistruojama apie 360 000 naujų limfomos susirgimų. Lietuvoje limfoma serga per 350 žmonių. Laiku nediagnozuotas ar negydomas agresyvia limfomos forma sergantis žmogus miršta per šešis mėnesius. Agresyviomis limfomos formomis dažniausiai serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės (daugiau nei 70 % sergančiųjų).

Pažymint Pasaulinę limfomos dieną, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos hematologijos centruose besigydančius ligonius aplankys Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ nariai. Vilniuje, Savivaldybės aikštėje vyks koncertas-akcija „Kelias į šviesą.“ Koncertą pradės LR sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, vedėjas - OHLB „Kraujas“ narys, aktorius Dalius Mertinas. Renginio pabaigoje iš vaikų rankų į dangų pakils daugiau nei du tūkstančiai balionų ir balandžiai, nešantys sergantiesiems viltį pasveikti, o sveikiesiems žinią, kad viena kraujo vėžio rūšių - limfoma jau išgydoma. „Kelias į šviesą“ – tai Lietuvos muzikų sveikinimas žmonėms, kovojantiems su limfoma, ir tiems, kam rūpi būti sveikiems.

Lietuvoje onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ buvo įkurta 2002 metais. Organizacija vienija kraujo vėžiu sergančiuosius, jų artimuosius ir medikus onkohematologus. Svarbiausi bendrijos tikslai – bendradarbiauti su valstybinėmis organizacijomis siekiant pažangiausių gydymo būdų taikymo visiems ligoniams bei skatinti medikus tobulinti jų darbo metodus, teikti visuomenei informaciją apie onkohematologines ligas, ankstyvuosius jų požymius ir efektyviausio gydymo galimybes, teikti psichologinę paramą bendrijos nariams ir medikams. OHLB „Kraujas“ taip pat bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ligonių organizacijomis, talkininkauja populiarinant organų ir kraujo donorystę.

Šią vasarą OHLB „Kraujas“ tapo Pasaulinės limfomos koalicijos nare. Organizacija vienija Vokietijos, Italijos, Švedijos, Nyderlandų, Ispanijos, Portugalijos, D.Britanijos, JAV, Kanados, Brazilijos, Australijos, Honkongo valstybes. Šiemet pirmą kartą Lietuvoje minima Pasaulinė limfomos diena – bendras visų koalicijos narių renginys.