Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra pati trumpiausia visoje Europoje. Mūsų vyrai gyvena šiek tiek daugiau nei 69 metus, o Europos vidurkis – 78. Statistika, kaip paprastai, negailestinga, tačiau kokios to priežastys?

„Priežasčių yra labai daug, – sako vienas iš 4-ojo Baltijos šalių urologų kongreso organizatorių Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. – Kalbant apie onkologiją, mirtingumas nuo visų onkologinių ligų tarp Lietuvos vyrų yra pats didžiausias Europoje. Taigi vėžys, be abejo, su širdies ir kraujagyslių ligomis ir prisideda prie trumpos mūsų vyrų gyvenimo trukmės.“

Tarp onkologinių ligų žudikas Nr.1 – plaučių vėžys. Bet jam nenusileidžia, galima sakyti, mina ant kulnų prostatos vėžys. „Lietuva pagal sergamumo prostatos vėžiu rodiklį taip pat pirmauja Europoje, – sako prof. F. Jankevičius. – Priežastys kelios. Mes priklausome aukštos prostatos vėžio rizikos šalių grupei. Manoma, turime paveldėtą polinkį, o visų svarbiausia – pavėluotai kreipiasi Lietuvos vyrai į medikus, pavėluotai ieško pagalbos.“

Nepaisant to, kad Lietuvoje veikia Ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa – yra galimybė atlikti PSA testą ir pasitikrinti pas urologą, prostatos vėžio užleistumo rodikliai yra labai aukšti. Užleistumo lygis mažėja, bet mažėjimo tempas yra nepakankamas.

Prostatos vėžys „jaunėja“

Ryškėja nauja grėsminga tendencija: jaunėja vyrų, sergančių prostatos vėžiu amžius. „Ši tendencija pastebima visame pasaulyje, – sako prof. F. Jankevičius. – Jaunesnių nei 55 metų amžiaus pacientų skaičius dėl dar iki galo neišaiškintų priežasčių per pastaruosius 20 metų išaugo smarkiai – 6 kartus. Tai sudaro apie 10 proc. naujų prostatos vėžio atvejų. Tą patį matome ir Lietuvoje.“

Manoma, kad dėl to kaltas paveldėjimas. „Paveldimos tam tikros genų mutacijos, – aiškina prof. F. Jankevičius. – Viena iš jų – tai genų BRCA1 ir BRCA2 mutacijos. Blogiausia tai, kad jauname amžiuje diagnozuotas prostatos vėžys pasižymi agresyvesne eiga, žymiai greičiau progresuoja ir sukelia vyrams didesnį pavojų, nei liga, diagnozuota vyresniame amžiuje.“

Žmonėms, kurių pirmos eilės giminės – tėvai arba broliai sirgo prostatos vėžu ir, ypač, jeigu liga jiems buvo nustatyta jauname amžiuje – rekomenduojama alikti PSA patikrą. „Gera žinia yra ta, kad jeigu PSA testas bus žemesnis, negu 1 nanogramas mililitre, tai kitas testas rekomenduojamas tik po 5– 8 metų, – aiškina profesorius. – Bet jeigu rodiklis yra didesnis nei 1 nanogramas, tokius vyrus reikia stebėtii ir, reikalui esant, tirti. Taip pat rekomenduojama ištirti juos dėl BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų, kurios taip pat gana dažnos – vidutiniškai 5–7 proc. šito amžiaus pacientų grupėje.“

Urologų konferencijos naujienos

„Grįžtant prie kongreso reikalų, pirmiausia, noriu padėkoti kolegoms iš Europos urologų draugijos, kurios nariai atvykdami į Lietuvą ir atveždami visos Europos naujausias koncentruotas žinias, rodo geranorišką kolegiškumą, – sako prof. F. Jankevičius. – Demonstruodami tuos šviesius idealus, kurie iš esmės yra ir pačios Europos Sąjungos idėja, europiečiai padeda mums kelti šalies sveikatos apsaugos sistemos lygį.“

4-ajame Baltijos šalių urologų kongrese vyks koncentruota diskusija apie karščiausias urologijos srities naujienas. Atvyksta tokios Europos urologijos žvaigždės, kaip Kurtas Milleris, iš Berlyno Charitee klinikos, Stevenas Joniau iš Belgijos, iš Lioveno universitetinės ligoninės, Tapio Visakorpis iš Suomijos, iš Tampere universiteto Prostatos vėžio tyrimų centro, Alessandro Volpe iš Italijos, iš Rytų Pjemonto universiteto Novaroje, Marcas Oliveris Grimmas iš Frydricho Šilerio Jenos universiteto ir kiti.

Šiandien keičiasi prostatos vėžio gydymo koncepcija. Daugiau žinoma apie onkologines ligas, nustatoma, jog vieni vėžiai yra labai agresyvūs, kiti – kliniškai nereikšmingi. „Tas žinojimas leidžia mums individualizuoti pacientų ištyrimą ir gydymą, – sako prof. F. Jankevičius. – Įsitikinę, kad navikas mažo klinikinio reikšmingumo, vis dažniau pacientui skiriame stebėjimą. Tačiau kyla klausimų: kiek saugus ankstyvųjų kliniškai nereikšmingų navikų stebėjimas, kokie prostatos vėžio aktyvaus stebėjimo kriterijai, kaip nepavėluoti skirti aktyvų gydymą? Kongreso lektoriai, susipažinę su metaanalizėmis, pateiks naujausių tyrimų duomenis.“

Kongrese, be abejo, bus aptartos naujausios prostatos vėžio, tiek ankstyvojo, tiek pažengusio, gydymo galimybės. „Džiugu, jog turime galimybę skirti mūsų pacientams naujausius taikinių terapijos medikamentus, – sako prof. F. Jankevičius. – Pavyzdžiui, Lietuvoje mūsų pacientams jau prieinamas gydymas skystu izotopu radžiu 223, kuris skirtas gydyti išplitusio prostatos vėžio metastazes kauluose. Šis labai brangus ir Lietuvoje kompensuojamas gydymas ne tik gerina pacientų gyvenimo kokybę, bet ir statistiškai ženkliai padidina pacientų išgyvenamumą.“

Svarbi Lietuvai inkstų vėžio problema

Inkstų vėžys bus viena iš pagrindinių kongreso temų, kadangi Lietuva labai smarkiai išsiskiria iš Europos konteksto. „Sergamumo inkstų vėžiu rodikliai Lietuvoje, kaip ir Čekijoje, yra aukščiausi tarp Europos šalių, – sako prof. F. Jankevičius. – Mirtingumas – taip pat aukščiausias, kadangi liga paprastai diagnozuojama jau išplitusi. Niekas nežino, kodėl taip yra, kokios priežastys sąlygoja tokią situaciją. Metabolinis sindromas, rūkymas, kiti inkstų vėžio rizikos faktoriai tokie patys daugelyje ne tik Europos, bet ir pasaulio šalių.“

Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai yra pradėję ne vieną mokslinį tyrimą, siekdami isiaiškinti didelio inkstų vėžio sergamumo Lietuvoje priežastis. „Įsitraukėme į tarptautinius vandenis, dalyvaujame Jungtinės Karalystės organizuojamame pasauliniame tyrime „Mutografijos projektas: 5 vėžiai, 5 kontinentai“, – pasakoja prof. F. Jankevičius. – Tirsime mėginius, lyginsime pavyzdžius iš tų šalių, kuriose retai sergama inkstų vėžiu, su pavyzdžiais iš tų šalių, kur labai didelis sergamumas inkstų vėžiu. Bandysime ieškoti skirtumų ir priežasčių. Labai rūpi, kaip anksčiau diagnozuoti inkstų vėžį Lietuvoje. Apie tai taip pat kalbėsime konferencijoje.“