Ši sritis šiandien itin progresuoja – kinta požiūris tiek į slaugą, tiek į slaugytojo darbą. Slaugytojas jau nebėra tik tas, kuris vykdo gydytojo nurodymus. Jau kuris laikas siekiama, kad slaugytojai perimtų ir kai kurias gydytojų pareigas, rašoma pranešime spaudai.
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiosios slaugos administratorės Jurgitos Vaitiekienės, slaugytojams keliami vis didesni reikalavimai, o jų kompetencija vertinama pagal išsilavinimą, žinias, įgytus įgūdžius, darbo patirtį, siekiama, kad slaugytojai plėstų klinikinę slaugos kompetenciją ir galėtų perimti kai kurias gydytojų funkcijas.
„Tai susiję ir su tuo, kad vis didesnė visuomenės dalis turi kompleksinių sveikatos problemų. Šiuolaikinė slauga – individualizuota, atsižvelgiama į paciento asmeninius poreikius, amžių, lytį. Be bendravimo su pacientais ir praktinės slaugos, itin didelį dėmesį šiandien slaugytojai skiria paciento konsultavimui ir mokymui, kaip gyventi ir rūpintis savimi, sergant viena ar kita liga.
Slaugytojos, kaip ir gydytojai, specializuojasi gydant tam tikras ligas. Tai, kad slaugytojams suteikiama vis daugiau įgaliojimų ir jie atlieka vis daugiau darbų – laimi pacientai. Pirmiausia dėl to, kad darbai vyksta sparčiau, žmonės greičiau sulaukia reikalingos pagalbos“, – pasakoja Jurgita Vaitiekienė ir priduria, kad mūsų šalyje slaugytojai sudaro didžiausią dalį asmens sveikatos priežiūros specialistų, o jų dalyvavimas yra svarbus tiek formuojant slaugos politiką, tiek ją įgyvendinant. Vien KUL dirba virš 1000 slaugytojų ir jų padėjėjų, dauguma jų dirba ne vieną dešimtmetį, yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Nors slaugytojo darbas daugeliui atrodo gana moteriškas, nes gana dažnai jį dirba moterys, tačiau KUL vyriausioji slaugos administratorė su tuo nesutinka. Jos nuomone, tai tikrai nėra tik moteriška profesija, slaugytojai vyrai ypač reikalingi kaip „skubiosios pagalbos specialistai“ priėmimo skyriuje, psichiatrinėje ligoninėje, operacinėje, reanimacijos, slaugos, insultų, neurochirurgijos ir kituose skyriuose, kur reikalingos ne tik medicininės žinios, bet ir turi būti užtikrinamas paciento saugumas.
Pasak J. Vaitiekienės, šiandien slaugos specialybės itin populiarios, o slaugytojų poreikis – didžiulis. Jų savarankiškas darbas yra neatsiejama ir svarbi pacientų sveikatos priežiūros dalis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) esant mažos rizikos gimdymui visa atsakomybė tenka akušeriui, gydytojas dalyvauja tik esant komplikacijoms. Pacientai, sergantieji cukriniu diabetu, jau nesistebi, kad būtent slaugytojai moko juos prižiūrėti diabetinę pėdą, atlieka jos pedikiūrą.
Artimiausiu metu, kai duris KUL atvers širdies nepakankamumo kabinetas, jame dirbs ne tik specialius kursus baigęs kardiologas, bet ir slaugytoja, kuri konsultuos pacientus, stebės jų gydymo rezultatus, o esant neaiškumams kreipsis į gydytoją kardiologą.
Pasak J. Vaitiekienės, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, slaugytojo darbe vienas iš veiksnių, užtikrinančių kokybišką darbą yra edukacija, galimybė mokytis. Pasaulinės slaugytojo dienos proga Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gegužės 17 dieną yra organizuojama Respublikinė konferencija „Slaugos kokybės aktualijos”. Joje bus kalbama apie slaugos kokybės politikos įgyvendinimą, aptariamos pacientų slaugos aktualijos bei problemos.
KUL vyriausioji slaugos administratorė įsitikinusi, kad slaugytojai turi būti ne tik gydytojų partneriai, lygiaverčiai komandos nariai, bet ir inovacijų diegėjai, besidomintys mokslo naujovėmis, turintys klinikinės slaugos, psichologijos, vadybos, socialinių mokslų, pedagogikos žinių, o tuo pačiu aktyviai besidomintys ir naujausių technologijų diegimu.
