Tačiau jei Lietuvoje tęsis dabartinės visuomenės sveikatos ir augančių išlaidų tendencijos, situacija gali būti dar blogesnė – sveikatos apsauga dar daugiau kainuos mokesčių mokėtojams ir pacientams, o gydymo progresyvumu ženkliai atsiliksime nuo kitų ES šalių. Tai reiškia, kad valstybė negalės užtikrinti visiems vienodai PSD įmokas mokantiems mokesčių mokėtojams, susirgusiems sunkiomis, pavyzdžiui, onkologinėmis ligomis, arba retomis ligomis, deramo, efektyvaus gydymo Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.

Todėl jau trečią kartą organizuojamoje LAWG (Local American Working Group) tarptautinėje konferencijoje buvo dalinamasi patirtimi ir įžvalgomis, padedančiomis atsakyti į klausimą, kaip politikos formuotojai turėtų ruoštis ateities inovacijoms farmacijos industrijoje.

Delsimas stabdo investicijas ir inovacijas

Pasak konferencijos iniciatorės, LAWG vadovės Rūtos Pumputienės, Lietuvoje sprendimai dėl naujų vaistų kompensavimo priimami ilgiausiai visoje Europoje (nuo 2 iki 4 metų), ir tai yra nepateisinamas pasyvumas, dėl kurio žmonėms neprieinami inovatyvūs ir dažnai gyvybiškai svarbūs vaistai.

„Dar daugiau – globaliame kontekste tai nukelia Lietuvą į pažangiausio gydymo technologijų kompensavimo užribį visoje Europoje. O tai reiškia, kad Lietuvos rinka tampa labai nepatraukli farmacijos inovacijoms ir inovatyvioms kompanijoms apskritai. Čia dirbančioms tarptautinių kompanijų atstovybėms vis sunkiau tampa kalbėtis su savo centrinėmis būstinėmis dėl papildomų investicijų į mokslinius tyrimus ar jiems reikalingą infrastruktūrą bei gamybą Lietuvoje. Taip formuojasi uždaras ratas, kuomet centrinės būstinės, matydamos rinkos neperspektyvumą, stabdo investicijas į Lietuvą apskritai, o dėl to galiausiai nukenčia efektyvaus gydymo sudėtingoms ligoms siekiantys pacientai ir visa ekonomika“, – sako R.Pumputienė.

Rūta Pumputienė

Tai patvirtino ir PFIZER Pasaulinės sveikatos ir inovacijų vertės centro vyr. direktorius Dr. Adam Heathfield, sakydamas, kad valstybėms būtina aiškiai apsibrėžti ir prioretizuoti inovacijų farmacijoje poreikį ir vertę, naudotis sveikatos technologijų vertinimo sistemos principais bei taikyti kuo įvairesnius kompensacijų mechanizmus, pavyzdžiui, stebėti gydymo atitinkamais vaistais efektyvumą ir tik pagal pasiektus klinikinius rezultatus juos kompensuoti.

Remiantis eile atliktų studijų, galima apibendrinti, kad Lietuva yra neefektyvi inovatorė – pinigų išleidžiame daug, o rezultatai nėra džiuginantys. Pagal inovacijų efektyvumą Lietuva užima tik 75 vietą, kai tuo tarpu kaimyninės Estija ir Latvija – atitinkamai 6-tą ir 28-tą vietas.

Efektyvesnis pacientų gydymas būtų ir ekonomiškai naudingas valstybei

„Šiandien pacientai kenčia ir dėl to, kad nėra aiškios lėšų vaistams planavimo politikos – vis dar susiplanuojame gydyti kaip ir pernai, neturėdami aiškesnio vaizdo, kaip ilgalaikėje perspektyvoje keičiasi ir toliau keisis poreikiai gydymui“, – komentuoja LAWG asociacijos vadovė.

Pasak jos, Lietuvoje nebūtų sudėtinga suskaičiuoti, kiek žmonių serga viena ar kita liga, prognozuoti genetiškai paveldimas ligas ir atitinkamai projektuoti, kiek žmonių galimai susirgs, bent porą ar kelis metus į priekį. Remiantis šiomis pagrįstomis prognozėmis būtų galima ir efektyviau planuoti gydymą bei jam skirtas valstybės išlaidas.

Beje, viena renginio pranešėjų, Dr. Olga Loblova, vizituojanti profesorė Centrinio Europos Universiteto Viešosios politikos mokykloje, sako, kad poreikis inovatyviems vaistams yra neišvengiamas, todėl valstybės privalo į tai reaguoti.

Būdus reaguoti į pokyčius visuomenėje ir sveikatos sistemoje bei skatinti joje inovacijas apibendrino LAWG vadovė.

„Efektyvus biudžeto planavimas ir naudojimas, kompensuojamų vaistų sąrašų peržiūra, duomenų apie priimamus sprendimus atvirumo didinimas, klinikinių tyrimų vykdymo skatinimas bei konkurencijos tarp galinčių konkuruoti vaistų gamintojų užtikrinimas ir skatinimas – tai yra pagrindiniai būdai, padėsiantys skatinti inovacijas farmacijos sektoriuje Lietuvoje. Visa tai užtikrintų, jog daugeliui pacientų būtų prieinamas racionalus gydymas itin efektyviais vaistais. Valstybės atžvilgiu – tai ir ekonomiškai naudingas sprendimas – inovatyvūs vaistai užtikrinantys geresnius gydymo rezultatus, ne tik išsaugotų žmonių sveikatą ar net gyvybę, bet ir grįžtų į valstybės biudžetą sutaupytomis lėšomis socialinėms išmokoms ir pašalpoms bei pasveikusių ir vėl darbingų gyventojų mokamais mokesčiais”, – apibendrino renginio įžvalgas advokatė R. Pumputienė.