Senstant tokių atvejų daugėja, nes smegenų dalies, atsakingos už susivokimą erdvėje ir trumpąją atmintį, funkcijos prastėja, informuoja chicagotribune.com.

Stenfordo universiteto medicinos mokyklos neuromokslininkai atliko bandymą su pelėmis, kuris parodė, kad suleidus kraujo plazmos iš bambagyslės pagerėja hipokampo funkcionavimas, taigi žymiai pagerėja atmintis ir erdvinis suvokimas, reikalingi įvairioms gyvenimo užduotims, pavyzdžiui, surasti savo automobilį mašinų stovėjimo aikštelėje. Tyrėjai taip pat išskyrė baltymą TIMP2, kuris, jų teigimu, ir paskatino atminties pagerėjimą.

Tyrimas aprašytas žurnale „Nature“. Jo rezultatai ateityje gali pasitarnauti gydant Alzheimerio ligą, atminties ir kognityvinės funkcijos sutrikimą.

Vienas iš tyrėjų – Joe Castellano įsitikinęs, kad TIMP2 baltymas bus naudingas, gydant žmones. J. Castellano teigimu, TIMP2 gerina informacijos perdavimą tarp sinapsių (neuronų sandūrų) – smegenų ląstelių. Senstant baltymo kiekis kraujyje darosi mažesnis.

„Pasirodo, jauno žmogaus kraujyje yra kažko, ko nėra vyresnio amžiaus žmogaus kraujyje, tai gali atjauninti pasenusias smegenis ir padaryti peles gudresnes“, – aiškino neurologijos profesorius Stenfordo universitete Tony‘is Wyssas-Coray, vadovavęs tyrimui.

Tiesa, tyrėjai įspėja per anksti nedžiūgauti, nes dauguma ligos gydymo metodų, tikusių pelėms laboratorijoje, žmonėms nebuvo veiksmingi. O prieš bandant bet kokios medžiagos poveikį žmonėms, kelerius metus atliekami jos saugumo bandymai.

Tiesa, tyrimas buvo atliktas su žmogaus bambagyslės plazma, o tai, T. Wysso-Coray teigimu, didelis žingsnis į priekį: „Tai ne šiaip kažkur rasta molekulė, ji gaminama žmogaus organizme.“

Anot profesoriaus, tai didina tikimybę, kad TIMP2 galima panaudoti, siekiant pristabdyti kitų audinių organizme senėjimą“, – sakė jis. Mokslininkai nežino, ar organai sensta vienodai, jiems neaišku, kur tiksliai gaminasi baltymas. „Iš kur atsiranda TIMP2? Koks organas jį gamina? O jei gamina keli organai, ar senėjant šis procesas lėtėja tokiu pačiu greičiu, ar pavyktų daryti tam įtakos“, – vardino klausimus profesorius.

Ankstesniame tyrime mokslininkai įrodė, kad vyresnių pelių atmintis ir gebėjimas įsisavinti kažką naujo gerėja, suleidus jaunų pelių plazmos.

Tyrėjai suleido plazmos (skysčio, kuris lieka pašalinus kraujo ląsteles) vyresnėms pelėms, kurių imuninė sistema buvo susilpninta, kad natūrali organizmo gynyba nebūtų nukreipta prie baltymus.
Savaime suprantama, mokslininkai negalėjo nusiųsti pelių statytis mažų automobilių miniatiūrinėse stovėjimo aikštelėse. Jie atliko bandymą su kukurūzais – stebėjo, per kiek laiko pelės suranda tamsioje, nuošalioje vietose paslėptus kukurūzus. Vyresnės pelės, kurioms buvo suleista kraujo plazmos, kukurūzus surado dvigubai greičiau.

J. Castellano teigimu, reikia atlikti antrą bandymą su pelėmis, siekiant išsiaiškinti, kaip jos orientuojasi erdvėje.