Jose numatoma trumpinti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, didinti minimalų pirkėjo amžių iki 20 metų ir aiškiai atskirti, kas yra alkoholio reklama, o kas – jos draudimas. Dažnam iškilo klausimas: o kaip dabar reikės švęsti šventes?
DELFI kalbinti gydytojai toksikologai, kasdien susiduriantys su alkoholio vartojimo padariniais pacientų sveikatai, pasiūlytąsias priemones vertina teigiamai ir sveikina. Nors kalbant apie tendencijas, pasak jų, neatrodo, kad alkoholio vartojimas didėtų, taigi problema tarsi ir neaštrėja, spartaus mažėjimo tendencijų kol kas irgi nėra.
„Su alkoholio vartojimu susiję mitai visuomenėje tebegajūs. Gana didelė visuomenės dalis nesupranta alkoholio daromos žalos ir apskritai nelaiko alkoholio problema. Mūsų, kaip specialistų, kurie mato gyvus alkoholio padarinius, požiūris nuo visuomenėje vyraujančio gana dažnai smarkiai skiriasi. Skiriasi jis ir nuo artimųjų, kuriems tenka gyventi su alkoholiu piktnaudžiaujančiais žmonėmis, požiūrio, ir nuo požiūrio tų, kurie patys geria“, – sako toksikologė gyd. Laima Gruzdytė, Apsinuodijimų informacijos biuro vadovė.
Jos kolega dr. Robertas Badaras, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės (RVUL) toksikologijos gydytojas, atkreipia dėmesį, kad absoliuti dauguma alkoholiu apsinuodijusių ar juo piktnaudžiaujančių RVUL pacientų bei jų artimųjų nurodo geriantys legaliose prekybos vietose pirktą alkoholį, ne pilstuką.
Atsargiai – statistika!
Prieš kurį laiką valdančiosios koalicijos lyderis Ramūnas Karbauskis savo paskyroje feisbuke paskelbė „liberaliam jaunimui, kuris neįvertina alkoholio poveikio mūsų visuomenei“, skirtą įrašą ir pasidalino, jo žodžiais tariant, baisia statistika. Remdamasis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, R. Karbauskis pateikė toliau išvardytus skaičius apie 2001–2016 m. Lietuvoje oficialiai dėl tiesioginio alkoholio poveikio registruotus sveikatos sutrikimus.
Teigiama, kad minėtu laikotarpiu visose amžiaus grupėse buvo užregistruoti 148 599 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, 53 792 alkoholinės psichozės ir 35 908 alkoholinės kepenų ligos (kepenų cirozės) atvejai. Vaikų ir jaunimo nuo 7 iki 17 metų grupėje skaičiai atrodo ne mažiau įspūdingi: 6 273 alkoholio toksinio poveikio atvejai (apsinuodijimai), 1 037 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, 870 alkoholio priklausomybės ir 36 alkoholinės kepenų ligos (kepenų cirozės) atvejai.
Pasak blaivybės idėjų propagavimu garsėjančio R. Karbauskio, šitie skaičiai tėra ledkalnio viršūnė, nes liga diagnozuojama tik tada, kai žmogus patenka į gydymo įstaigą. „Realybė yra tokia, kad tik nedidelė dalis alkoholio priklausomybę turinčių žmonių papuola į medikų rankas. Vaikų atveju, kai kalbama apie alkoholio poveikį jų sveikatai, veikia noras nuslėpti tikrąją priežastį, kuo dažniausiai suinteresuoti patys vaikų tėvai“, – savo feisbuko paskyroje rašo politikas.
Interpretuodamas faktą, kad per pastaruosius 15 metų vien oficialiai fiksuotų alkoholinės psichozės atvejų yra per 53 000, R. Karbauskis retoriškai klausia, ką gali padaryti žmogus, sergantis alkoholine psichoze? Ir primena tragediją Kėdainių rajone, Saviečių kaime, kur alkoholine psichoze sergantis tėvas sumetė į šulinį du mažamečius savo vaikus.
Toksikologė gyd. Laima Gruzdytė apie statistikos piešiamą vaizdą linkusi kalbėti atsargiau, nes jis esą didelės dalies sveikatos problemų, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, apskritai neaprėpia. „Kalbant apie alkoholio žalą, visada pabrėžiami apsinuodijimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, abstinencijos ir kitos, tiesiogiai alkoholio sukeltos būklės. Bet labai dažnai nutylima apie kitas problemas: žarnyno ir nervų sistemos ligas, kepenų cirozes, alkoholinę epilepsiją, širdies ligas, infarktus, insultus, sukeltus būtent alkoholio vartojimo. Jau nešneku apie traumas, nelaimingus atsitikimus ir savižudybes, kurie lygiai taip pat susiję su gausiu alkoholio vartojimu. Taigi statistika ne visada parodo realų vaizdą“, – pabrėžia Apsinuodijimų biuro vadovė.
Paprašyta pakomentuoti SVEIDROS sistemos duomenis apie alkoholio poveikį 7–17 metų vaikų sveikatai, ypač stulbinantį kepenų cirozės atvejų skaičių, toksikologė pageidavo laikytis atsargios ir nuosaikios pozicijos. Jos žodžiais tariant, teoriškai kepenų cirozė įmanoma ir septynmečiui, tačiau praktikoje kaip gydytojai jai yra tekę matyti nebent šia liga sergančių aštuoniolikmečių.
„Jeigu šnekėtume apie alkoholio sukeltą kepenų cirozę vaikui, tai eitų kalba apie apnuodijimą ir absoliučiai kriminalinį atvejį, kurį turėtų analizuoti teisėsauga, nes tokiam kepenų pakenkimui kaip cirozė išsivystyti reikia labai daug laiko. Apskritai bet koks vaiko iki 6–7 metų apsinuodijimas laikomas netyčiniu, įskaitant ir apsinuodijimą alkoholiu. Neatmestina, kad šiuo atveju įvyko kodavimo klaida, bet plačiau tokių atvejų, nematydama konkrečių duomenų, komentuoti nenorėčiau“, – teigė pašnekovė.
Dvi dienos per savaitę – blaivios
„Jeigu lietuviai gertų tik tiek, kiek yra rekomenduojama, mes nešnekėtume apie alkoholio problemą, jos sukeliamas bėdas ir visokius ribojimus“, – pabrėžia toksikologė. Pasak jos, Lietuvos gyventojai geria kur kas daugiau, nei nustatytos normos, o patys gėrimo įpročiai – labai žalingi. Mūsų žmonėms būdingas nusigėrimo fenomenas, kuriam apibūdinti specialistai vartoja anglišką terminą „binge drinking“ (liet. užgėrimas, daugiadienės). Tai vadinamasis sunkus epizodinis gėrimas, tarkime savaitgaliais, kai per gana trumpą laiką suvartojama daug alkoholio. Toksikologės žodžiais tariant, taip geria didelė visuomenės dalis ir nė nemato jokios problemos.
Specialistų parengtose rekomendacijose rašoma, kad per dieną moteriai galima išgerti ne daugiau kaip vieną, vyrui – ne daugiau kaip du alkoholio vienetus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vienas standartinis alkoholio vienetas yra 10 g gryno (100 %) alkoholio. Bent dvi dienos per savaitę turėtų būti blaivios.
„Tų vienetų kaupti savaitės ar mėnesio pabaigai negalima, – aiškina gyd. L. Gruzdytė. – Taigi suvartojamo alkoholio kiekiai turėtų būti labai nedideli, praktiškai nesukeliantys apsvaigimo jausmo, jau nešnekant apie organizmo apnuodijimą.“ Tiesa, ji pabrėžia, kad absoliučiai saugaus alkoholio kiekio nėra nustatyta – reakcija dažnai priklauso nuo individualios organizmo tolerancijos ir daugelio kitų veiksnių. Nedidelei daliai žmonių apsvaigimą ir girtumo pojūtį gali sukelti net ir oficialiai saugus kiekis.
Kam yra tekę stebėti alkoholį vartojančius pietinių Europos šalių gyventojus, tie yra pastebėję, jog alaus bokalo jiems užtenka visam vakarui, o puslitrio vietinės degtinės – visai vakarojančiai vyrų kompanijai. Tuo tarpu lietuviai geria turėdami tikslą prisigerti, o ne norėdami pasilinksminti ar pabendrauti. „Viduržemio regione vyrauja kitokia gėrimo praktika: paprastai geriama kasdien, bet nedideliais kiekiais. Tenykštė visuomenė nelabai toleruoja girtumą kaip tokį, o Lietuvoje pamatyti girtą žmogų – normalu, niekas net nekreipia dėmesio“, – pastebi toksikologė.
Anot specialistės, vienareikšmiškai paaiškinti tokius skirtingus alkoholio vartojimo modelius mokslas dar negali. Manoma, kad alkoholio vartojimo įpročius lemia ir tautos mentalitetas, ir genetiniai veiksniai. Stebėjimai kol kas patvirtina tik tiek, kad minėtasis daugiadienių reiškinys labiau būdingas visam Šiaurės Europos regionui.
Vynas kenkia skrandžiui, degtinė – kasai
Apsinuodijimų informacijos biuro vadovė tvirtina, kad skirstyti alkoholį į silpną ir stiprų, lengvą ir sunkų pagal poveikį organizmui nėra jokio mokslinio pagrindo. „Kai pacientai pradeda sakyti, kad aš geriu tik alų arba tik labai brangų, arba atvirkščiai – tik labai pigų alkoholį, nematau tame jokio skirtumo. Alkoholio toksiškumas yra lygiai toks pat, nepriklausomai nuo to, kokios koncentracijos jis patenka į organizmą. Viskas priklauso nuo kiekių“, – aiškina pašnekovė.
Toksikologės žodžiais tariant, tie, kurie geria vyną, dažniau turės uždegiminių skrandžio reiškinių ir padidėjusį rūgštingumą, tie, kurie geria alų, dažniau skųsis elektrolitų pusiausvyros sutrikimais. Klinikinio toksikologo dr. R. Badaro pastebėjimais, stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas labiau susijęs su kasos pažeidimo rizika, silpnųjų – su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Likusioms organizmo sistemoms alkoholio poveikis iš esmės nesiskiria ir yra toks pat pražūtingas. Pasak specialistų, kuo anksčiau žmogus pradeda svaigintis alkoholiu, tuo didesnį sveikatos problemų bagažą susikrauna ateičiai. Be to, žalioje jaunystėje pradėjus kilnoti taurelę, didėja rizika išsivystyti yra visą gyvenimą trunkančiai priklausomybei.
Studentė Monika (vardas pakeistas) dar vidurinėje mokykloje patirto apsinuodijimo alkoholiu padarinius tebejaučia iki šiol. Tiesa, kol kas daugiau moralinius – patirta gėda, tėvų išgyventas stresas ypač smarkiai atsiliepė bendrai savijautai iškart po nelemtojo įvykio. Tačiau tąkart sutrikusi inkstų veikla apie save gali priminti vėliau, ypač, jei mergina norės tapti mama.
Aktyvi ir gerai besimokiusi Monika, viena iš mokyklos bendruomenės lyderių, per vieną iš mokyklos švenčių pasišovė savo šaunumą įrodyti ir kitaip: nors iki tol nebuvo ragavusi nė lašo alkoholio, klasiokių „sugėdinta“, pakėlė pirmąją taurelę. „Žygdarbį“ žiūrovai sutiko audringais plojimais ir plojo tol, kol Monika gėrė – o ši vertėsi vieną taurelę po kitos. Girtoms linksmybėms įsivažiavus sava vaga, staiga pradingusios didvyrės niekas nepasigedo.
Kniūbsčią susmukusią tarnybinėse patalpose ir be gyvybės ženklų Moniką visai atsitiktinai aptiko vyresnių klasių vaikinas, pastebėjęs keistai pravertas valytojų kambarėlio duris. Ištempęs į lauką bandė gaivinti fontano vandeniu, tačiau iš burnos pradėjus veržtis žalioms putoms suprato, jog be greitosios medikų neišsivers. Atvykę, šie konstatavo alkoholinę komą. Iškviesta policija pirmiausia paskambino ne mamai, o tėvui. Mūsų turimomis žiniomis, po šio skambučio įvykis buvo užglaistytas ir į viešumą nepateko.
Tad gal R. Karbauskis, teigdamas, kad dažniausiai patys vaikų tėvai yra suinteresuoti nuslėpti tikrąją priežastį, sutrikdžiusią vaiko sveikatą, yra teisus?
Pakeliui – nauja problema
„Jaunų žmonių mirtys dėl insultų, infarktų, psichikos sutrikimai pastaruoju metu labai dažnai būna susiję ir su psichoaktyviomis medžiagomis. Jeigu toks sveikatos sutrikimas įvyksta asmeniui iki 40 metų, jo kilmė medikams beveik nekelia abejonių. Ir tai ne apsinuodijimo – tai jau vartojimo padarinys. Statistiškai tokie atvejai pranyksta kitų ligų grupėse“, – kitą opią problemą, kurią sukelia žmonių poreikis svaigintis, išskiria gyd. L. Gruzdytė.
Pasak jos, noras alkoholio poveikį pastiprinti kvaišalais jau tampa tendencija. Labai populiarėja kanapės, stimuliatoriai, naujoviškos psichoaktyvios medžiagos. Jos dažnai vartojamos ne po vieną, o mišiniais, įvairiais deriniais. Toksikologė svarsto, kad veikiausiai naująją madą lemia ir psichoaktyvių medžiagų populiarumas, ir prieinamumas, ir nedidelė kaina, ir net savotiška šių narkotinių medžiagų reklama, kuria bandoma įteigti, esą jų poveikis ne toks pražūtingas kaip alkoholio, tad kvaišalai – neva geresnė alternatyva.
Šiuo metu toksikologams labai didelį galvos skausmą kelia naujos psichoaktyvios medžiagos: smarkiai populiarėjantys sintetiniai kanabinoidai, katinonai, gamabutiratas (butiralaktonas). Jų vartojimo istorija mūsų šalyje siekia apie 10 metų.
„Jeigu prieš 20-30 metų turėjome ant abiejų rankų pirštų suskaičiuojamą puokštę psichiką veikiančių medžiagų, šiandien tokių medžiagų atsiradę keli šimtai. Kartais ne tik pats vartojantis aiškiai nežino, ką jis vartoja – greičiausiai ir pats parduodantis negali tiksliai pasakyti, ką jis parduoda“, – apie medikams tenkančius naujus iššūkius kalba gyd. L. Gruzdytė. Kadangi naujųjų psichoaktyvių medžiagų poveikis beveik visada yra nežinomas, o ir neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, kokia medžiaga vartota, toksikologai tampa detektyvais, bandančiais nuspėti, kiek gali trukti su alkoholiu sumaišytų kvaišalų veikimas ir kokių klinikinių padarinių tikėtis.
Dr. R. Badaras veikiausiai buvo teisus – Velykų laikotarpis nei švenčiantiems, nei toksikologams nebus labai išskirtinis.
**
DELFI primena, kad naujomis įstatymo pataisomis ketinama dar labiau sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką ir leisti juo prekiauti parduotuvėse pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val., o sekmadieniais – nuo 10 val. iki 15 val. Alkoholio pardavimo tvarka viešojo maitinimo įstaigose nesikeistų, tik svaigiųjų gėrimų iš jų nebūtų galima išsinešti vakarais ir naktimis – tokia tvarka galioja ir dabar.
Kita siūloma pataisa – užrausti parduoti alkoholį jaunesniems kaip 20 metų asmenims. Jiems alkoholio nebūtų galima nei vartoti, nei turėti su savimi. Tokių apribojimų esą reikia todėl, kad alkoholis pradedamas vartoti esant labai jauno amžiaus, dėl ko vėliau kyla daugybė sveikatos problemų, didėja jaunų asmenų nusikalstamumas ir smurtas.
Nuo šiol savivaldos institucijos bus įgaliotos pačios spręsti prekybos alkoholiu viešų renginių metu klausimą. Taip pat savivaldybės turės teisę apriboti alkoholio pardavimo laiką, nustatyti konkrečias teritorijas, kuriose galima juo prekiauti viešų renginių metu.
Siekiant pažaboti alkoholio pristatymą taksi automobiliais, įstatymo projekte numatyta, kad vairuotojams taksi automobiliuose darbo metu laikyti ir gabenti alkoholio produktus draudžiama.
Pasak įstatymo pataisų rengėjų, tokio kompleksinio ir subalansuoto požiūrio, kaip pažaboti besaikį tautos gėrimą, esą dar nėra buvę nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
