Šešios farmacijos bendrovės – GSK, „Abbvie“, Johnson & Johnson“, „Roche“, „Pfizer“ ir „Eli Lilly“ – 2015 m. džiaugėsi įspūdingais grynaisiais pelnais, rašoma pranešime spaudai.
Ypač daug pagrindo džiaugtis turėjo D. Britanijoje įsikūrusios farmacijos bendrovės GSK, šeštosios pagal dydį farmacijos bendrovės pasaulyje, akcininkai. Šios bendrovės grynasis pelnas (gautas iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius) sudarė 35 proc. Vertinant absoliučiais skaičiais, bendrovės pelnas siekė 8,3 mlrd. svarų, arba 10,1 mlrd. JAV dolerių.
Dar dviejų bendrovių grynieji pelnai viršijo 20 proc. Vos 2013 m. įkurta JAV farmacijos bendrovė „Abbvie“ 2015 m. skaičiavo 22,5 proc., arba 5,1 mlrd. dolerių, pelną. Viena didžiausių pasaulyje vaistų, asmeninės higienos prekių ir medicininių prietaisų gamintoja „Johnson & Johnson“ 2015 m. džiaugėsi 22 proc., arba 15,4 mlrd. dolerių, metiniu pelnu.
Dar trijų bendrovių – Šveicarijoje įsikūrusios „Roche“ bei amerikiečių bendrovių „Pfizer“ ir „Eli Lilly“ - grynieji pelnai viršijo 10 proc. „Roche“ pelnas 2015 m. buvo 18,81 proc., „Pfizer“ – 14,25 proc., „Eli Lilly“ – 12,7 proc. „Roche“ 2015 m. uždirbo 9,1 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 8,9 mlrd. dolerių), „Pfizer“ - 7,74 mlrd. dolerių, „Eli Lilly“ - 2,41 mlrd. dolerių.
Taigi, šešios sėkmingiausios pasaulinės farmacijos bendrovės 2015 m. drauge uždirbo apie 50 mlrd. dolerių grynojo pelno – daugiau negu, pavyzdžiui, Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Ir tai nėra išskirtiniai vienerių metų rezultatai: 2013 m. net penkių farmacijos bendrovių grynieji pelnai viršijo 20 proc., o „Pfizer“ grynasis pelnas siekė sunkiai suvokiamus 42 proc.
Matydami tokią situaciją, vis daugiau ekspertų visame pasaulyje reiškia susirūpinimą ir iškelia griežtesnio reguliavimo būtinybę. Kaip atkreipia dėmesį D. Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC, šalyje kilo didelis pasipiktinimas, kai D. Britanijos energetikos sektoriaus bendrovės paskelbė, kad jų grynieji pelnai augs nuo 4 iki 8 proc. O čia juk kalba eina apie dar didesnius pelnus ir dar jautresnę sritį – žmonių sveikatą.
Pelnus lemia išpūstos naujų vaistų kainos
Didžiulius pelnus bendrovėms užtikrina aukštos naujų vaistų kainos. Tokie vaistai dažnai vadinami inovatyviais ar patentiniais vaistais. Kai farmacijos bendrovė sukuria naują inovatyvų vaistą, jai tam tikrą laiko tarpą, dažniausiai 20 metų, priklauso vaisto patentas ir išskirtinės teisės į prekybą vaistu. Tada bendrovė ima pardavinėti tą vaistą už kainą, nepalyginamai didesnę, nei vaisto gamybos kaina. Taip ji siekia ne tik atgauti į jo kūrimą investuotas lėšas, bet ir pasiekti kuo didesnį viršpelnį.
Tai lemia, kad, pavyzdžiui, gydymo kursas kai kuriais naujais vaistais nuo vėžio gali kainuoti dešimtis tūkstančių dolerių. Paties vaisto gamybos savikaina čia sudaro tik mažą kainos dalį. Tai reiškia, kad arba sergantieji turi išleisti didžiules sumas vaistams, arba sunki našta būna užkraunama valstybių sveikatos apsaugos sistemoms. Todėl nenuostabu, kad kyla pasipiktinimas.
Dar 2013 m. 100 onkologų iš viso pasaulio medicininiame žurnale „Kraujas“ („Blood“) paskelbė atvirą laišką, kuriuo pareikalavo mažinti vaistų nuo vėžio kainas.
Kaip teigė JAV įsikūrusio Knighto vėžio tyrimų instituto direktorius ir vienas laiško skelbėjų daktaras Brianas Drukeris, „Jei vaistai nuo vėžio leidžia bendrovei uždirbti 3 milijardus dolerių metinio pelno, argi jai neužtektų 2 milijardų dolerių? Kur ta riba, kai baigiasi normalus pelno siekimas ir prasideda spekuliacija?“
Farmacijos bendrovės teisinasi investuojančios didžiules lėšas į mokslinius tyrimus ir naujų vaistų kūrimą. Jos sako, kad tik kas trečias vaistas, kuriuo prekiaujama, atneša pelno, ir tik kas dešimtas atneša didelį pelną – daugiau negu milijardą dolerių per metus. Daug kuriamų vaistų taip ir nepasiekia rinkos, nes nėra pakankamai veiksmingi ar saugūs.
Tačiau žvilgsnis į metines didžiųjų farmacijos bendrovių finansines ataskaitas atskleidžia nedžiuginantį faktą – vaistų reklamai aukščiau minėtos bendrovės skiria daugiau pinigų negu vaistų vystymui.
Kai kuriais atvejais skirtumas yra netgi dvigubas. Pavyzdžiui, „Pfizer“ 2015 m. „pardavimo, informacinėms ir administracinėms išlaidoms“ išleido 14,8 mlrd. dolerių, o moksliniams tyrimams ir naujų vaistų vystymui – 7,6 mlrd. dolerių. „Johnson & Johnson“ „pardavimo, marketingo ir administracinėms išlaidoms“ išleido 21,2 mlrd. dolerių, o tyrimams ir vystymui - 9 mlrd. dolerių.
Parengta remiantis viešai prieinamomis vaistų gamintojų veiklos ataskaitomis ir BBC informacija.
