Chronologija tokia: kovo 8 dieną sustabdytas karšto vandens tiekimas daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, gyventojams. Šis sprendimas priimtas, siekiant užkirsti kelią išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai legioneliozei, kuria užsikrėtė ir mirė viena šio namo gyventoja. Kovo 15 d. kito šios gatvės daugiabučio gyventojas nunešė ištirti 1 l vandens į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Kovo 21 d. jis gavo atsakymą : „Informuojame apie blogą rezultatą“.

Tyrimo rezultatus DELFI pakomentavusi Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė žodžių į vatą nevyniojo – bakterijų koncentracija, remiantis šiais duomenimis, yra pavojingai aukšta.

KSV (koloniją sudarančių vienetų skaičius 1 litre) – daugiau kaip 10 tūkst. 1 litre. „Tai yra labai aukštas rodiklis“, - negalėjo patikėti pašnekovė.

Legionella bakterijų kolonijos Lietuvoje būna pavienės. Bėda kita – nėra nustatyta, koks didžiausias jų kiekis yra leistinas įstatymais.

Sveikatos apsaugos ministerijai jau ne kartą siūlėme normuoti, dabar nėra aišku, pagal ką orientuotis. Prancūzijoje leidžiama mažiau nei 1 tūkst. bakterijų, Olandijoje – 100, Anglijoje – iki 100, o pas mus tai nenormuota“, - sakė ji.

A. Razmienė piktinosi, kad elgiantis neatsakingai yra sukuriamas „legionelių rojus“.

„Ne termošokas padaro Legionella bakterijas. Jis skirtas sunaikinti esamas bakterijas. Pavyzdžiui, pasižiūrėjome Tuskulėnų g. 5 esančio namo vandens temperatūros grafikus. Šilumos punkto prižiūrėtojas kelias valandas atliko termošoką. Viskas gerai, bakterijos veikiausiai sunaikintos. Tačiau po termošoko vandens temperatūra iškart žemesnė ir nepalaikoma tokia, kokia turėtų būti. Taip yra sukuriamas legionelių rojus – jos ten dauginasi. Nėra tikslo daryti termošoką, jei po jo nėra palaikomos aukštos karšto vandens temperatūros. Termošokai daromi išimtiniais atvejais – po remontų, kai gyventojai buvo labai ilgai išvykę ir pan. Mūsų tikslas – kad jų apskritai nebūtų. Tada reikia nuolatos palaikyti ne žemesnę nei 50 laipsnių temperatūrą. Atsakingi asmenys prie šilumos mazgo pakelia tempetūrą vos iki 50 laipsnių, o tolimiausiuose čiaupuose būna 45 laipsniai. Aš tai vadinu legionelių rojumi“, - piktinosi skyriaus vedėja.

Tiesa, čia ji komentavo Tuskulėnų g. 5 namo situaciją. Kaip buvo elgiamasi kitame šios gatvės daugiabutyje, kurio vandens tyrimą turi DELFI - neaišku. Pagal pirminę informaciją pašnekovė galėjo patvirtinti, kad šio kito daugiabučio vanduo nuneštas tirti prieš „oficialiuosius“ termošokus.

„Vandens mėginys paimtas kovo 14 d. Prieš tai šiame name buvo atlikti savarankiški termošokai, reaguojant į situaciją, pasirodžiusią viešumoje. Ekstremalių situacijų komisija dar nebuvo susirinkusi, dar nebuvo aiškių instrukcijų, kaip reikėtų daryti termošokus. Pirmasis komisijos sprendimas priimtas kovo 16 d. Iki tol buvo įvykdytas „saviveiklinis“ termošokas – nesivadovaujant patvirtinta metodika, kuri užtikrina legionelių sunaikinimą. Ši metodika sako, kad pakėlus temperatūrą tolimiausiame čiaupe turėtų bėgti ne vėsesnis vanduo nei 65 laipsnių. Šiame name tokia temperatūra greičiausiai nebuvo pasiekta“, - kėlė hipotezę A. Razmienė.

Vadinamieji „saviveikliniai“ termošokai, jos teigimu, yra labai pavojingi.

„Jie bakterijų nenužudo. Bakterijų apykaitos produktai vamzdyje sudaro tam tikrą bioplėvelę. Tokie termošokai plėvelę tik „prakerpa“ ir iš jos išeina pasislėpusios legionelės ir jų kiekis vandenyje dar padidėja. Netinkami termošokai tik pablogina situaciją. Akivaizdu, kad juos reikia reguliuoti, kad niekas negalėtų savarankiškai jų daryti be leidimo“, - pabrėžė pašnekovė.

Ji pateikė paprastą pavyzdį – jei antibiotikus vartosi netinkamomis dozėmis, bakterijų neįveiksi, o tik sukursi jų atsparumą vaistams.

A. Razmienė sakė buvusi informuota, kad trečiadienį ir ketvirtadienį minėtame name buvo vykdomi termošokai „pagal instrukciją“, tad bakterijos turėtų būti žuvusios. Su karšto vandens tiekimą šiam daugiabučiui tvarkančia įmone DELFI susisiekti nepavyko.

DELFI šaltinio duomenimis, yra ir kita versija - termošokai yra neveiksmingi. Šaltinio teigimu, name, kurio vandes tyrimo rezultatus turi DELFI, visi termošokai buvo atlikti tinkamai, pagal įprastines rekomendacijas, tačiau išnaikinti bakterijų jie nepadėjo. Todėl jam peršasi tik viena išvada - termošokai nėra veiksminga priemonė legioneliozės užkrato sunaikinimui.

Pažeisdami įstatymus, atsakingi asmenys rizikuoja užsitraukti piniginę baudą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 45 straipsnis dėl veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Kadangi vanduo – produktas, skirtas vartotojams, pažeidėjai dar atsako ir pagal Produktų saugos įstatymą. Bylą nagrinės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Čia baudos didesnės – nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų

Kovo 23 d. Vilniuje bus baigti Savivaldybės lygio Ekstremalios situacijos operacijų vadovo įsakymu prevenciniai legioneliozės darbai. Ankstesniuose pranešimuose skelbta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gyvenantys žmonės gali saugiai naudotis karštu vandeniu. Tai patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerija.