Dar daugiau, jo teigimu, 50 proc. tikimybė bakterijų „pasičiupti“ ligoninėje, viešbutyje, kitoje įstaigoje, o ne namie.

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

P. Gradeckas pabrėžė, kad trys legioneliozės aukos – senyvo amžiaus žmonės, turėję lėtinių gretutinių ligų.

„Tai yra didžiausi rizikos veiksniai, dėl ko mirštama nuo legioneliozės. Mirštamumas nuo šios ligos nėra didelis – iki 10 proc. Tačiau šįkart turime 3 mirtis vietoje vidutiniškai 1 mirties per metus dėl to, kad šie žmonės buvo imunosupresinės būklės, du iš jų – onkologiniai ligoniai. Tokiam žmogui užsikrėsti pneumonija yra mirtinai pavojinga“, - DELFI sakė jis.

P. Gradeckas informavo, kad dviejų aukų atveju buvusi dar viena versija. Tiesa, ištyrus gydymo istaigų, kuriose gydytos dvi moterys, aplinką, epidemiologinis ryšys paneigtas.

Legionelės dauginasi ir turi sudaryti biofilmus (biologinę plėvelę). Pašnekovo teigimu, svarbi ne tik vandens temperatūra, tačiau ir jo judėjimas - pavojinga, kai šiltas vanduo „užsistovi“.

„Legionelės biofilmui pasidauginus ir pasiekus pakankamą kiekį, jos patenka į aplinką ir tada žmogus užsikrečia. Tačiau reikia tam tikro kiekio legionelės bakterijų, kad žmogus užsikrėstų liga. Kadangi minėtais atvejais pacientų organizmai jau buvo nuvarginti vaistų, pakako minimalaus kiekio bakterijų. Jei patikrintumėte visą šalį, pamatytumėte, kad apskirtai aplinkoje yra daug Legionella bakterijų.

Jei kalbėtume apie užsikrėtimą cholera – taip, tai yra nedovanotina XXI a., tačiau skaičiai rodo, kad vien JAV kiekvienais metais Legionella bakterijomis užsikrečia 10-18 tūkst. žmonių. Legionella nėra toks patogenas, su kuriuo nesusidurtų Vakarų pasaulio gyventojai. Tai yra civilizacinė, o ne trečio pasaulio liga“, - pabrėžė jis, replikuodamas į praėjusios savaitės DELFI publikaciją, kurioje Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sakė, jog legioneliozės mirtys XXI a. yra netoleruotinos.

Pašnekovo teigimu, termošokai reikalingi, tačiau kiekvienas gyventojas tikrai neturėtų panikuoti ir tikrinti savo vandens kokybę laboratorijose (plačiau apie tyrimus ir jų rezultatus skaitykite čia).

Stebėsenos sistemoje fiksuota 11 užsikrėtimų legionelioze. Pneumonija legioneliozės atveju yra labai atipinė.

„Dabar mes matome 2/3 ledkalnio. Kokių dešimties atvejų išvis neužfiksuojame. Pavyzdžiui, Pontiako karštligė pasireiškia labai silpnai, dažniau jauniems žmonėms, apie tokius pacientus net nesužinome – tiksliau parodytų tik serologiniai tyrimai, kai ištirtume vilniečių kraują ir paskaičiuotume, kiek jų kraujyje yra antikūnių prieš Pontiako karštligę, sužinotume, kiek jaunų žmonių buvo susidūrę su ligos sukėlėjais. Abiem atvejais ligą sukelia Legionella pneumonia bakterijos, tik vyresniems žmonėms jos sukelia legioneliozę, kuri ir gali „šienauti“ gyvybes“, - aiškino specialistas.

Jei, pavyzdžiui, būtų sugedusi viešbučio kondicionavimo sistema, užsikrėstų 20-30 žmonių, santykinai būtų daug mažiau mirčių. Pašnekovo teigimu, izoliuoti atvejai dažniau baigiasi dramatiškai.

„Svarbu žinoti, kad tokių „namudinių“ atvejų yra tiek pat, kiek ir nazokominių atvejų – įgytų gydymo įstaigoje, statistika 50:50. Rizika užsikrėsti legionelių liga užsikrėsti namie tokia pati, kaip ir gydymo įstaigoje. Loginė seka labai paprasta – seni žmonės dėl savo ligų kreipiasi į ligoninę. Jei ten egzistuoja patogenas, jie užsikrečia, jų imunitetas nusilpęs, išsivysto pneumonija, kuri nėra išgydoma ir žmonės miršta“, - dėstė jis.