Lietuva turi netgi oficialiai išreikštų ambicijų tapti Europos centru biotechnologijoms iki 2020 metų. Tai neatrodo neįmanoma - gyvybės mokslų sektorius jau dabar sukuria apie 1% šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP), kas leidžia Lietuvai lygiuotis į tokias pasaulyje žinomas technologijų šalis kaip Vokietija ar Izraelis.
Kiekvienoje medaus statinėje, rodos, galima atrasti ir deguto šaukštą: inovatyvios farmacijos pramonė, nors svarbi ir reikalinga, Lietuvoje toli gražu nėra iš stipriausių ir labiausiai valstybės globojamų. Nauji, efektyvūs ir inovatyvūs vaistai labai sunkiai prasiskiria kelią į kompensuojamų vaistų sąrašą, o visoje Europoje pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva yra viena labiausiai atsiliekančių.
Vaistų kompensavimas: kaip šykštus moka du kartus
Inovacijų farmacijoje svarbą puikiai iliustruoja keli pavyzdžiai - dar XX a. pradžioje nebuvo vaistų, skirtų vėžiui ar diabetui gydyti. Šiandien žmonės, sergantys diabetu, net nelaiko savęs ligoniais, jie gyvena įprastą ir pilnavertį gyvenimą. Panaši situacija yra ir su ŽIV/AIDS pacientais. Anksčiau ši diagnozė vienareikšmiškai reikšdavo mirtį, o šiuo metu, dėka inovatyvių vaistų, tai tapo tarsi chroninė liga, kuri, nors neišgydoma, tačiau yra suvaldoma ir pacientai gali kokybiškai su ja gyventi.
Dėl to, kad Lietuvoje nepakankamai užtikrinamas inovatyvių vaistų prieinamumas, pacientai netenka teisės į naujos ligos ar indikacijos suvaldymą ar net išgydymą, geresnį sveikatos rezultatą, trumpesnį gydymo laiką, didesnį saugumą (mažiau šalutinių reiškinių, geresnis vaisto toleravimas), geresnę sąveiką su kitais vaistais, kitus privalumus.
Valstybė taip pat patiria neigiamas pasekmes – prarandama galimybė taupyti sveikatos apsaugos lėšas. Juk gerėjant sveikatos priežiūros rezultatams, didėja produktyvumas, atpalaiduojami kiti sveikatos priežiūros resursai, kuriuos galima paskirstyti kitoms sritims. Valstybė dar nėra įsisąmoninusi, kad inovatyvūs vaistai – tai ne išlaidos, o investicijos, atsiperkančios ateityje. Juk brangiau sumokant už geresnį sveikatos rezultatą, trumpesnį gydymą, geresnį vaisto saugumą ne išleidžiama, bet sutaupoma tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, tiek socialiniam draudimui skirtų lėšų, taip pat užtikrinama stabilesnė darbo rinka ir užimtumas, socialinė integracija ir surenkama daugiau mokesčių.
Kodėl naujausi vaistai Lietuvos pacientams neprieinami?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl inovatyvūs vaistai neprieinami Lietuvos pacientams - neefektyvus sveikatos sistemai skirtų lėšų valdymas bei naudojimas. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2016 m. iš viso PSDF biudžeto kompensuojamųjų vaistų lėšų net pusė jų buvo išleisti patentu nesaugomiems vaistams. Būtent šių, pasibaigusio patento vaistų kainos, palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra vienos didžiausių Lietuvoje.
Kita priežastis ta, kad inovatyvių vaistų svarba ligos gydymui, sveikatos rezultatui, kitiems socialiniams pranašumams Lietuvoje nėra įvertinta. Vertinant vaistą kreipiamas dėmesys tik į jo kainą, tačiau nevertinami kiti, susiję su ligos gydymu susiję kaštai (pvz., gulėjimo ligoninėje laikas, išlaidos kitiems vaistams, siekiant sumažinti nepageidaujamą poveikį, ir t.t.), jau nekalbant apie netiesioginius kaštus (kiek kainuoja valstybei nedirbantis žmogus ir kt.), o tai lemia minėtų vaistų neprieinamumą.
Suprasdami didžiausius Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos, vaistų kompensavimo sistemos skaudulius – mažus sveikatos sistemos darbuotojų atlyginimus, mažą biudžetą, skiriamą sveikatos apsaugai, dažnai nedrįstame mąstyti apie dirvos paruošimą ateityje pasirodysiančioms inovacijoms bei jų skatinimui.
O galvoti reiktų. Praeitų metų Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume buvo pasakyta, jog ateityje daugiausia išloš tos valstybės, kurios sugebės pritaikyti savo teisinę bazę, reguliavimą prie besikeičiančių technologijų, verslo ir žmonių poreikių. Turbūt nereikia papildomai pabrėžti, kad apie tai ypatingai daug galvoti ir ruoštis reikia Lietuvai, vien dėl šalies demografinės krizės: visuomenė kuo toliau, tuo labiau sensta, žmonių - mažėja, todėl neefektyvi ir inovacijoms nedraugiška sveikatos apsaugos sistema tampa per didele prabanga.
Priemonės skatinti inovacijas farmacijos sektoriuje
Didžioji dalis faktorių, leidžiančių atsirasti inovacijoms farmacijos sektoriuje, priklauso nuo ES direktyvų. Vis dėlto, yra receptų, kaip Lietuva savarankiškai galėtų neskausmingai paruošti dirvą inovacijoms sveikatos sistemoje. Svarbiausios jų – susijusios su pacientų galimybėmis gauti naujus vaistus.
Pirmas žingsnis inovacijoms vaistų industrijoje skatinti – efektyvus biudžeto naudojimas. Tam, kad pacientai turėtų galimybę gydytis naujausiais vaistais, valstybė visų pirma turi efektyviai naudoti turimą biudžetą, t.y. kompensuoti senus vaistus kaip įmanoma mažiausia kaina, bent jau ne brangiau nei kitose šalyse. Deja, šiai dienai Lietuvoje jie kažkodėl yra vieni brangiausių Europoje.
Būtina peržiūrėti kompensuojamų vaistų sąrašus, pašalinti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo senus, neefektyvius arba konkrečioms indikacijoms gydyti nebenaudojamus vaistus, iš naujo įvertinti populiariausių, daugiausia išlaidų sudarančių vaistų kainų pagrįstumą.
Neišvengiamai turime nepamiršti objektyvaus, pagrįsto ir aiškaus PSDF biudžeto planavimo, nes objektyvių planavimo gairių, principų ir konkrečių priemonių stoka užkerta kelią efektyviam lėšų panaudojimui ar galimiems sutaupymams atsirasti. Be kita ko, biudžeto panaudojimo, kaip ir politinės situacijos, nepastovumas dažnai yra viena esminių kliūčių verslo subjektų investicijoms į Lietuvos sveikatos sektorių, taip valstybei prarandant milijonines investicijas, o pacientams – galimybę gauti naujausius, saugiausius ir efektyviausius vaistinius preparatus.
Antras žingsnis – didinti atvirų duomenų prieinamumą. Bene svarbiausia palankaus klimato verslui ir inovacijoms dalis – pasitikėjimas sistema. Pasitikėjimas greičiausiai pasiekiamas, kai informacija apie sprendimus yra vieša, prieinama visiems, sprendimai – aiškiai motyvuojami ir pateikiami visuomenei. Valdžios institucijų priimamų sprendimų skaidrumo bei pagrįstumo užtikrinimas, bendradarbiavimo su jomis buvimas ir neigiamo požiūrio į farmacijos kompanijas keitimas – esminės prielaidos investicijoms ir vaistų industrijos inovacijoms Lietuvoje.
Trečias žingsnis – klinikinių tyrimų vykdymo skatinimas. Būtina skatinti ir klinikinių tyrimų vykdymą, be kurių neįmanoma tolesnė inovacijų plėtra. Nors šiuo metu į klinikinius tyrimus yra žiūrima neigiamai, jie turi daugybę pliusų, kuriuos jaučia pacientai, valstybė ir medikai. Pacientai tokiu būdu gauna naujausią gydymą, dažniausiai lyginamą su pačiu geriausiu įmanomu gydymu, taip pat - itin nuodugnų nemokamą ištyrimą, o valstybė tokiu būdu sutaupo. Gydytojai, savo ruožtu, įgauna tarptautinės mokslinės patirties, bendradarbiavimo galimybę su tos srities aukščiausios kvalifikacijos mokslininkais gydytojais, tampa matomais, lygiateisiais ir aktyviais tarptautinės medikų bendruomenės nariais, prisidedančiais prie naujų gydymo galimybių kūrimo.
Ketvirtas žingsnis – didinti galimybes konkuruoti ten, kur konkurencija ne tik galima, bet ir būtina. Pasibaigusio patento bei generiniai vaistai, skirti tai pačiai ligai ar indikacijai gydyti, kitaip tariant – analogiško poveikio vaistai privalo tarpusavyje konkuruoti, nes tik efektyvi konkurencija įgalina pirkti tokius vaistus už teisingą kainą. Tokia konkurencija turi būti užtikrinta visoje tiekimo grandinėje, apimant didmenininkus ir vaistines. Norint didinti kainų konkurenciją vaistų sektoriuje, turi būti imtasi realių priemonių senų vaistų kainų konkurencijos įvedimui, pavyzdžiui, užtikrinant rinkos dalį tik pigiausiems vaistams ir pan.
Toks indėlis į inovatyvios farmacijos vystymą būtų svarus ir prisidėtų prie reikalingų ilgalaikių sveikatos politikos sprendimų.
Iššūkiai
Žinoma, tam, kad būtų efektyviai stimuliuojamos inovacijos farmacijos sektoriuje, reikalingas didžiulis sveikatos apsaugos sistemos institucijų, mokslininkų, akademikų, ES institucijų ir suinteresuotos industrijos susitelkimas. Tam reikalinga didžiulė koordinacija, didžiulė politinė valia. Natūralu, egzistuoja daug suinteresuotų pusių, kurios nenorėtų, jog sistema keistųsi.
Vis dėlto, politinės valios reikia čia ir dabar – prognozuojama, kad ES per 50 metų vidutinis vieno gyventojo amžius dramatiškai padidės (nuo 92 milijonų 2013 m. iki 148 milijonų 2060 m.). Turint omenyje, kad paprastai žmonėms senstant didėja ir išlaidos gydymui, vaistams, Lietuvai po mažiau nei 50 metų sveikatos sistema kainuos bent apie 2% BVP daugiau (EK duomenys).
Ar išdrįsime roges bent kartą pradėti ruošti vasarą?
