Juk jų ūkis pačiame kelio per ryžių laukus gale, pašaliniai čia praktiškai niekada neužklysta. Nepažįstamojo vardas – Philipas Lymbery, jis vadovauja kampanijai „Compassion in World Farming“, skelbia BBC.
Kaip jis pats teigia knygoje apie intensyvųjį ūkininkavimą, Kinijoje lankėsi visai ne tam, kad plūstų ūkininkus dėl netinkamų kiaulių gyvenimo sąlygų, nors jų būtis čia tikrai ne pavydėtina.
Ph. Lymbery atvyko aiškintis, ar šių kiaulių mėšlas teršia vietos vandens takus. Jis nesėkmingai bandė apsilankyti dideliuose komerciniuose Kinijos kiaulių auginimo ūkiuose, tad nusprendė pabandyti laimę ir geriau apsilankyti viename paprastai šeimai priklausančiame ūkyje.
Ūkininkė su džiaugsmu sutiko svečią ir atsakė į visus jo klausimus.
Taip, jie atliekas verčia į upę. Ne, tai neteisėta, bet vietos pareigūnus veiksmingai nutildo kyšiai.
Staiga Ph. Lymbery pastebi krūvelę švirkštų antibiotikams. Juos skyrė veterinaras? Ne, kaip per išpažintį paaiškina ūkininkė. Norint nusipirkti antibiotikų, recepto nereikia.
Be to, veterinarų paslaugos labai brangios, o štai antibiotikai – pigūs. Ūkininkė turi mažai pinigų, taigi kiaulėms antibiotikus leidžia profilaktiškai – mano, kad tokia prevencija apsaugos nuo ligų.
Ši moteris – ne vienintelė tokia. Prastos kiaulių laikymo sąlygos tiesiog ideali terpė ligoms. Taip, reguliarios nedidelės antibiotikų dozės užkerta kelią jų plitimui.
Nuo antibiotikų gyvuliai tunka, o tai reiškia, kad jų augintojams pavyks daugiau užsidirbti. Mokslininkai tiria žarnyno bakterijas, norėdami išsiaiškinti, kodėl taip nutinka.
Nieko keisto, kad sveiki gyvuliai gauna daugiau antibiotikų nei sergantys žmonės. Kalbant apie dideles sparčiai augančias ekonomikas, kur, augant gyventojų pajamoms, auga ir mėsos vartojimas – per pastaruosius 20 metų antibiotikų naudojimas žemės ūkyje išaugo kone dvigubai.
Deja, bent jau kol kas nereikalingas antibiotikų naudojimas žemės ūkyje niekaip nereglamentuojamas. Dauguma veterinarų taip pat turėtų prisiimti bent dalį kaltės. Juk jie – žmonės, kurie turėtų žinoti, kokiais atvejais reikia skirti antibiotikus. Ne mažiau kalti ir tie, kurie laisvai parduoda receptinius vaistus.
Saikas ir evoliucija
Kol žmonės išdarinėja tokias nesąmones, bakterijos po truputį tampa vis atsparesnės vaistams. Visuomenės sveikatos specialistai baiminasi, kad po truputį jau žengiame į vadinamąją poantibiotinę erą.
Vienas ne per seniausiai atliktas tyrimas atskleidė, kad antibiotikams atsparios bakterijos jau 2050 metais per metus pražudys per 10 mln. žmonių – tai daugiau nei šiuo metu miršta nuo onkologinių ligų. Sunku pinigais įvertinti, kiek brangiai kainuotų antibiotikų virsmas neveiksmingais vaistais, tačiau bent jau pabandėme – nė daug, nė mažai: vieną trilijoną dolerių.
Antibiotikų istorija pirmiausia prasideda nuo sveikos sveiko proto dozės.
Jaunas vyras, vardu Alexanderis Flemingas, dirbo nuobodų darbą laivybos srityje. Netikėtai pasimirė jo dėdė, kuris paliko pakankamai pinigų, kad jis galėtų atsisakyti nemėgstamo darbo ir išpildyti savo svajonę – pradėti studijas Šv. Marijos ligoninės medicinos mokykloje Londone.
Mokyklos šaudymo komandos kapitonas buvo labai patenkintas A. Flemingo taiklumu, tad, net jam baigus studijas, nusprendė jį pasilikti, pasiūlydamas darbą.
Štai kaip A. Flemingas tapo bakteriologu.
Vieną 1928 metų dieną A. Flemingas, prieš išvykdamas atostogų į gimtąją Škotiją, per klaidą deramai neišplovė savo petri lėkštelių. Grįžęs po atostogų, jis pastebėjo, kad viena lėkštelė, kol jo nebuvo, iš vidaus apsitraukė pelėsiais, o tas pelėsis sėkmingai žudo bakterijas, kurias jis šioje lėkštelėje ir augino.
A.Flemingas bandė ištirti šį atvejį užsiaugindamas dar daugiau pelėsio, tačiau nebuvo chemikas ir niekaip nesugalvojo, kaip gauti daugiau to pelėsio.
Biologas užrašė ir paskelbė savo atradimą ir pastabas, tačiau niekas į tai nekreipė deramo dėmesio.
Praėjo daugiau nei dešimt metų – ir paaiškėjo daugiau įdomių dalykų.
Oksforde Ernstas Chainas tiesiog savo malonumui sklaidė medicininių žurnalų numerius, tai staiga jo akis užkliuvo už seno A. Flemingo mokslinio straipsnio. Šiuo atveju svarbiausia tai, kad E. Chainas – iš nacistinės Vokietijos pabėgęs žydas – buvo tiesiog puikus chemikas.
E. Chainas ir jo kolega Howardas Florey kibo į darbus - jiems pavyko išauginti ir išgryninti pakankamai penicilino tolimesniems eksperimentams. Tam reikėjo šimtų litrų pelėsinio skysčio.
Chemikų kolega Normanas Heatley pasirūpino eksperimentams būtina įranga – buvo ieškoma, kokiomis sąlygomis ir kur gydomųjų savybių turintis pelėsis auga geriausiai. Įdarbintos ir šešios moterys, kurias imta meiliai pravardžiuoti „penicilino merginomis“.
Pirmasis pacientas, kuriam buvo duota eksperimentinė penicilino dozė, buvo 43 metų policijos pareigūnas, nusibrozdinęs skruostą genėdamas rožės ir susirgęs kraujo užkrėtimu.
N. Heatley sukurta penicilino auginimo sistema veikė, tačiau penicilino gamyba užtrukdavusi. Deja, policijos pareigūno gyvybės išgelbėti nepavyko – vyras mirė.
1945 metais penicilinas – pirmasis antibiotikas, imtas gaminti pramoniniu būdu – jau nebebuvo nei stebuklas, nei prabanga.
E. Chainas, H. Florey ir A. Flemingas buvo apdovanoti Nobelio premija. A. Flemingas nepraleido galimybės pasinaudoti proga ir pareiškė rimtą perspėjimą.
Pavojus visai šalia
„Nieko sudėtingo laboratorijos sąlygomis paversti mikrobus atsparius penicilinui – tam tereikia jiems reguliariai duoti antibiotikų dozes, per menkas jiems pražudyti“, – pabrėžė A. Flemingas.
A.Flemingas nuogąstavo, kad nepakankamai nuovokus žmogus gali per klaidą gydytis per mažomis vaistų dozėmis, ir taip paskatinti vaistams atsparių bakterijų vystymąsi.
Deja, didžiausia problema ne žinių stoka. Mes žinome apie riziką, bet jos kažkodėl nesuvokiame.
Įsivaizduokite, kad susergate. Galbūt tai virusas, tad antibiotikai – absoliučiai beverčiai. Net jeigu susirgimas bakterinis, galima lengvai pasveikti ir be antibiotikų. Deja, žmonės, žinodami, kad antibiotikai gali paspartinti gijimo procesą, gali nuspręsti gydytis būtent jais.
Kitiems minčių apie tokį esą racionalų antibiotikų panaudojimą gali kilti... auginant kiaules. Reguliariai kiaules šeriant nedidelėmis dozėmis antibiotikų, kultivuojama ne kas kita, o antibiotikams atsparios bakterijos. Bet juk tai ne mūsų problema, tiesa?
Tokio kiaulių ūkio šeimininko vienintelis galvos skausmas – sveikos storos kiaulės ir geros pajamos. Kitaip tariant, tie antibiotikai turi atsipirkti, ir viskas tuo pasakyta.
Atsparumas antibiotikams? Tikrai ne tokių neatsakingų ūkininkų rūpestis.
Tai klasikinis paprastų žmonių tragedijos pavyzdys, kai individai, racionaliai siekdami savo tikslų, galiausiai paskatina visuotinę tragediją.
Iki XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio mokslininkai vis atrasdavo naujų antibiotikų: kai bakterijos tapdavo atsparios vienos rūšies vaistams, buvo įmanoma pasiūlyti kitos rūšies antibiotikų. Deja, vieną dieną naujovių kranelis užsisuko. Nepaisant to, yra vilties, kad jau gana greitai galbūt išgirsime apie naujus antibiotikus.
Pasirodė pranešimų apie mokslininkus, kurie tobulina daug žadančią naują technologiją – jie dirvoje ieško naujų antimikrobinių junginių.
Nauji antibiotikai, kurie būtų skiriami tik ekstremaliais atvejais – štai ko mums reikia ir kuo skubiau. Deja, tokie vaistai, kurių niekas praktiškai niekas nepirktų, tikrai nėra farmacininkų svajonė.
Nepaisant to, būtinos būtent tokios iniciatyvos, o tai, kaip būtų skiriami tokie antibiotikai, būtų griežtai prižiūrima ir kontroliuojama.
Danijos pavyzdys įrodo, kad tai tikrai įmanoma – šalis, visame pasaulyje garsėjanti puikia šonine, itin griežtai reglamentuoja antibiotikų naudojimą kiaulių auginimo ūkiuose.
Vienas iš problemos sprendimo būdų yra paprasčiausiai pagerinti sąlygas, kuriomis auginamos kiaulės. Jeigu bus imtasi tokių pokyčių, nebus palankios terpės ligoms plisti.
Neseniai atlikti svarbūs tyrimai atskleidė: kai gyvuliai laikomi geresnėmis sąlygomis, reguliarios nedidelės antibiotikų dozės praktiškai nebeturi įtakos kiaulių augimui.
Grįžkime į tą kiaulių ūkį Kinijoje. Panašu, kad jo savininkei atsainaus požiūrio į antibiotikus pavojai nė motais. Net jeigu jai ir rūpėtų, ekonominė situacija priverstų nori nenori tai užmiršti. Būtent tai ir turi pasikeisti pirmiausia.
