Praėjusią savaitę publikuotas visuomenei Vyriausybės priemonių planas apibrėžė Vyriausybės strateginius darbus ir pagrindines priemones jiems pasiekti, rašoma pranešime spaudai.

XVII Vyriausybė sveikatos apsaugoje įvardino 5 strateginius darbus, vertinant šio sektoriaus specifiškumą, tokia apimtis realiai įgyvendinama. Negalima nesutikti su priemonių teikiamu efektu, tačiau nerimą kelia numatyti įgyvendinimo terminai. Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos atlikta analizė parodė, kad daugiausiai numatytų įgyvendinti strateginių priemonių sveikatos srityje yra 2019 metų IV ketvirtyje.

Asociacijos pirmininko Arturo Nastaravičiaus nuomone, džiugu, kad Vyriausybės priemonių planas pamatuotas, tačiau neramina tai, jog sveikatos sistemoje sprendimų reikėjo jau vakar, o iki numatomų darbų piko daugiau nei 2 metai. Belieka tikėtis, kad ši Vyriausybė bus disciplinuota ir sprendimus priims anksčiau, arba bent tuomet, kada yra numatyta.

„Vertinant priemones, džiugu, kad plane yra tokie siekiai kaip šeimos gydytojų apmokėjimo pakeitimas, gydytojų pritraukimas į regionus, slaugos paslaugų apimties plėtra, taip pat, jau beveik 10 metų politikų linksniuojamas „žalos be kaltės“ modelio įdiegimas. Vertinant priemones atrodo, kad ši Vyriausybė pagaliau nustojo remontuoti ir modernizuoti gydymo įstaigas, o sutelkė dėmesį į specialistą ir jo teikiamas paslaugas pacientams, o tai jau yra gerai“, – teigia A. Nastaravičius.

Asociacija palaiko Vyriausybės norą mažinti administracinę naštą šeimos gydytojui. Net pacientai pastebi, kad šeimos gydytojas yra apkrautas dokumentų pildymu, o ne tiesioginiu gydymu, tačiau vertėtų šį siekį išplėsti ne tik šeimos, bet ir kitiems gydytojams. Medikai turi gydyti, o ne kaupti duomenis.

Sveikintina iniciatyva įdiegti gydymo įstaigų kokybės rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamos paslaugos, tačiau ar nebūtų verta, šalia kokybės parametrų, įdiegti ir efektyvumo?

Tam, kad gydymo įstaiga pagrįstai naudotųsi mokesčių mokėtojų pinigais, ji turi būti valdoma efektyviai, o kol nėra vieningos efektyvumo matavimo sistemos, pagal kurią būtų galima palyginti, kurioje įstaigoje yra tvarkomasi ūkiškai, o kuri nepagrįstai išlaidauja - kiekviena įstaiga efektyvumą suvoks savaip.

Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos nuomone, priemonių plane įvardintas e.recepto patobulinimas užkertant kelią vaistų protegavimui – netinkama kryptis. Visų pirma reikalinga užtikrinti, kad e.receptas veiktų tiek gydymo įstaigose, tiek vaistinėse, nes šiuo metu gydytojas, bandydamas išrašyti e.receptą rizikuoja, kad pacientas sugrįš dėl recepto neatitikimo, nes sistema išmes klaidą arba geriausiu atveju, dar būnant pacientui kabinete kažkas nutiks ir jo nepavyks išrašyti.

Asociacijos nuomone, pagrindinis darbas susijęs su e.sveikata, tai padarytų sisteminių klaidų šalinimas, nes gydytojai niekada nepradės plačiai naudoti nuolat stringančios sistemos. Besitęsiant dabartinei situacijai, pacientai pradės prašyti gydytojų nerašyti jiems e.receptų.
Pasak. A. Nastaravičiaus, norisi tikėti, kad XVII Vyriausybė įvykdys didžiąją dalį programos, o 2020 metais tiek medikai, tiek pacientai jus, jog sistema pasikeitė teigiamai ir medikų bendruomenė galės skaičiuoti ne neįvykdytus darbus, o efektą, kurį suteikė sistemai Vyriausybės sprendimai.