Jei XVIII a. jau būtų egzistavę populiarieji žiniasklaidos kanalai, jie neabejotinai aprašytų ruso valstiečio Fiodoro Vasiljevo šeimą. Kodėl? Pirmoji jo žmona, kurios vardas istorijoje neišliko, įvardijama kaip daugiausia vaikų pagimdžiusi rekordininkė.

Remiantis vietos vienuolyno pateiktais duomenimis, 1725-1765 m. F. Vasiljevo žmona pagimdė 16 dvynių porų, 7 kartus jai gimė trynukai ir 4 kartus ji pagimdė net po keturis kūdikius. Taigi bendras šeimoje gimusių vaikų skaičius neva siekė 69.

Kaip rašo BBC, lieka tik spėlioti, kokia būtų žiniasklaidos ir visuomenės reakcija į tokį rusų poros vaisingumą, ypač atsižvelgiant į tai, su kokiu atidumu žiniasklaida stebi 14 vaikų susilaukusią Nadya Suleman ar Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių ir 16 vaikų auginančią Radfordų šeimą.

Taigi neišvengiamai kyla klausimas, ar įmanoma pagimdyti daugiau nei 60 vaikų? „Skamba neįtikėtinai, 69 vaikai!” – nuostabos neslepia vaisingumo specialistas Jamesas Segarsas. Šis atvejis aptartas su reprodukcinės medicinos ekspertais, siekiant išsiaiškinti, ar tai realu. Norėta nustatyti, kiek vaikų moteris gali pagimdyti natūraliai per savo gyvenimą. Vis tik įvertinus modernios medicinos galimybes aiškėja, kad teoriškai moteris gali pagimdyti kur kas daugiau vaikų, nei galima įsivaizduoti. Visų pirma vertėtų atlikti matematinius skaičiavimus, siekiant įvertinti F. Vasiljevo ir jo žmonos atvejo realistiškumą.

Ar iš tikrųjų ši moteris turėjo pakankamai laiko 27 nėštumams per 40 metų laikotarpį? Iš esmės atsakymas į šį neįtikėtinai svarbų klausimą gali būti teigiamas, ypač įvertinus faktą, kad trynukai ir keturnaičiai dažniausiai gimsta anksčiau laiko. Štai ne itin detalių paskaičiavimų rezultatai: 16 kartų po 37 savaites išnešioti dvynukai, 7 kartus po 32 savaites išnešioti trynukai ir 4 kartus po 30 savaičių išnešioti keturnaičiai. Iš viso – apie du dešimtmečius trukę neštumai.

Vis tik tokio scenarijus realumui patvirtinti šių paskaičiavimų nepakanka. Ar moters vaisingumas galėjo būti pakankamas visą šį laikotarpį? Paprastai moterys pirmųjų mėnesinių sulaukia 15 m. ir nuo to laiko kiaušidės dažniausiai kas 28 išleidžia po vieną kiaušialąstę. Ovuliacija vyksta tol, kol ateina menopauzė, paprastai įvykstanti moteriai sulaukus 51 m. Tiesa, dar gerokai prieš menopauzę moters vaisingumas ženkliai smunka. „Procentinė tikimybė susilaukti kūdikio moteriai pasiekus 45 m. ribą siekia apie 1 proc.“, - patikino ginekologijos ir akušerijos profesorė Valerie Baker.

Metams bėgant kiaušialąsčių kiekis ir kokybė neišvengiamai smunka. Įpusėjus nėštumo laikotarpiui dar negimusios mergaitės organizme būna septyni milijonai nesubrendusių kiaušialąsčių, bet gimusios mergaitės organizme jų lieka jau tik milijonas. Sulaukus pilnametystės moteris organizme kiaušialąsčių būna likę jau tik keli šimtai tūkstančių.

Iš šių legionų tik vos apie 400 subręs ir galiausiai pasieks ovuliaciją, o tai reiškia, kad potencialiai galimas moters vaisingumo laikotarpis siekia 30 m. Paskutinės iš šių kiaušialąsčių, iš kiaušidžių išeinančios vėliausiai vaisingojo periodo metu, dažniausiai būna pažeistos ir turi chromosominių anomalijų. Dauguma tokių nėštumų nutrunka savaime. Maža to, tikimybė pastoti po kiekvieno nėštumo taip pat mažėja, nes neštumai neišvengiamai daro poveikį moters reprodukcinei anatomijai.

Foto: Vida Press

Gimdymo išbandymai

Vis tik tai dar ne visos priežastys, dėl kurių 69 vaikų susilaukusios moters istorija atrodo nepakankamai įtikinama. Biologinis laikrodis žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos taip pat itin prasmingas, nes vaiko išnešiojimas ir gimdymas – neįtikėtinai sudėtinga moters organizmui tenkanti užduotis, kurią įvykdyti metams bėgant tampa vis sudėtingiau. Gamtai tenka procesus apriboti, - patikino V. Baker. – Nėštumas – fiziškai labiausiai sekinanti moters organizmui tenkanti patirtis.“

Gimdymo vargai – vienas rimčiausių F. Vasiljevo žmonos, neva pagimdžiusios 69 vaikus, istoriją paneigiančių argumentų, ypač įvertinant prieš kelis dešimtmečius Rusijos kaimo vietovėse dominavusias gyvenimo sąlygas.

Išsivysčiusiose šalyse moderni gimdyvių priežiūra, įskaitant ir būtinybei esant taikomą Cezario pjūvio metodiką, padėjo ženklai sumažinti mirčių skaičių gimdymo metu. Remiantis Pasaulio banko pateikiama informacija, JK vos 8 iš 100 tūkst. moterų miršta dėl su nėštumu susijusių komplikacijų laikotarpiu nuo šeštos nėštumo savaitės iki nėštumo pabaigos, o štai vienoje skurdžiausių pasaulio šalių Siera Leonėje skaičiai visiškai kitokie: šioje šalyje miršta 1100 iš 100 tūkst. besilaukiančių moterų.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad F. Vasiljevo žmonai neva pavyko įveikti net 27 gimdymus, ši istorija skamba nepakankamai įtikinamai. „Anksčiau kiekvienas nėštumas tapdavo dideliu pavojumi motinos gyvybei“, - patikino J. Segarsas. Didžiausią pavojų keldavo nukraujavimo rizika, gimdant po kelis kūdikius vienu metu išauganti dar labiau. Taigi akivaizdu, kad kiekvienas nėštumas praeityje tapdavo komplikacija, net ir gimdant vieną kūdikį.

Daugybė mažylių

F. Vasiljevo žmonos neva pagimdyti dvynukai, trynukai ir keturnaičiai dar labiau mažina šios gražios istorijos realumą. Identiški dvyniai, tryniai ar netgi keturnaičiai gali pasaulį išvysti dviem būdais: kai kelios iš kiaušidžių išėjusios kiaušialąstės sėkmingai apvaisinamos spermos, taip vadinamieji neidentiški dvyniai, arba kai viena apvaisinta kiaušialąstė pasidalina į du ar daugiau gyvybingus embrionus. Antruoju atveju gimsta identiški dvyniai, turintys vienodą genetinį kodą. Taigi tenka konstatuoti faktą, kad tokie atvejai yra gana reti. Pavyzdžiui, remiantis „Multiple Births Foundation“ organizacijos pateikiamais duomenimis, 2012 m. JK iš visų nėštumų dvynių gimimu baigėsi vos 1,5 proc. neštumų, trynukai gimė vos 0,0003 proc. atvejų, o keturis ar daugiau vaikus vieno gimdymo metu pagimdė vos 3 iš 778 805 gimdyvių.

Drąsusis naujas pasaulis

Taigi kiek daugiausia vaikų per gyvenimą gali pagimdyti moteris? Atsakymas į šį klausimą mūsų dienomis tapęs itin sudėtingas, nes natūralumo faktorius šioje srityje tapęs itin nekonkretus. Intriguoja mokslininkų pastaraisiais metais atliktų tyrimų rezultatai, suteikiantys galimybę daryti prielaidą, kad moters reprodukcinės funkcijos ribotumas gali būti kur kas mažiau nepajudinamas, nei būtume linkę manyti. Naujausi tyrimai rodo, kad moters kiaušidėse yra tam tikrų ląstelių, kurios tinkamai stimuliuojamos gali suteikti moters organizmui galimybę pagaminti beveik neribotą kiaušialąsčių kiekį.