Darbščiausios informatorės „Akys yra pats svarbiausias žmogaus jutimo organas, nes būtent akimis iš aplinkos pasisaviname didžiąją dalį informacijos – net 80 proc., – primena gydytoja. – Gyvendami dabartiniame pasaulyje labai daug laiko praleidžiame prie įvairių skaitmeninių prietaisų – kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Jais naudojamės ne tik darbe, mokykloje, bet ir laisvalaikiu.
Dažnai esame tiesiog priversti jais naudotis. Žinoma, išmanieji prietaisai kasdienybę ir buitį padaro patogesnę bei lengvesnę, tad jų atsisakyti nereikia, tačiau vertėtų naudotis išmintingai.“ Raudonas signalas mėlynai šviesai G. Bacevičienė aiškina, kad šiuolaikinės technologijos skleidžia kenksmingą mėlyną šviesą. Ši yra natūralus reiškinys. Mat tokią pat šviesą skleidžia ir saulė, tačiau nuolat neatplėšiant akių nuo ekranų mėlyna šviesa ima kenkti.
„Dideli mėlynos šviesos kiekiai sukelia akių nuovargį, įtampą, sausumą, paraudimą. Pradedame matyti neryškiai, ima skaudėti galvą, sutrinka miegas“, – akių „apsinuodijimo“ mėlyna ekranų šviesa simptomus vardija gydytoja oftalmologė.
Neprilipkime
Daug laiko praleisdami prie moderniųjų ekranų ilgainiui į juos taip įsistebeilijame, kad nė nepajuntame atsidūrę pernelyg arti. Tai akis taip pat žaloja. Turime laikytis sveiko atstumo ir dar kelių patarimų.
„Dirbant kompiuteriu reikėtų sėdėti prie jūsų ūgiui pritaikyto stalo, žiūrėti į monitorių iš 30–50 cm atstumo ir kas 30–40 min. daryti 5–10 min. pertraukas, – rekomenduoja G. Bacevičienė. – Dar besinaudojantiesiems kompiuteriu svarbu nedirbti priešais langą, kuris yra neuždengtas užuolaidomis ar žaliuzėmis. Mat ekrano ryškumas ir apšviestas plotas už jo sukelia akims didelį diskomfortą.“
Žiūrint televizorių reikėtų sėdėti bent 2,5 m atstumu ir be pertraukos žiūrėti ne ilgiau kaip 1,5 val.
Ir akims reikia mankštos
Ilgiau dirbant kompiuteriu, žiūrint televizorių ar naudojantis išmaniuoju telefonu reikėtų leisti akims pailsėti. Geriausia daryti paprastus akių pratimus.
„Kelissyk visiškai ir šiek tiek ilgesniam laikui užmerkite bei atmerkite akis. Taip pat akių raumenis gerai atpalaiduosite ilgiau pažiūrėję pro langą į toli esantį objektą, o paskui kelias sekundes į arti“, – sako G. Bacevičienė ir patikina, kad šie pratimai sumažins akių nuovargį, atpalaiduos įtemptus jų raumenis ir sudrėkins akį.
Tamsioje aplinkoje – tamsi ir rega
Kiek kartų išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu naudojotės tamsoje? Greičiausiai taip elgiatės gan dažnokai. Gydytoja oftalmologė ragina šio įpročio skubiai atsikratyti.
„Žiūrėdami televizorių ar naudodamiesi kitais skaitmeniniais prietaisais tamsoje kenkiate sau, nes šviesos kontrastas tarp ekrano ryškumo ir kambario apšvietimo išeina didelis. Tai vargina akis ir sukelia diskomfortą bei skausmą. Jauniesiems pacientams – vaikams, visada pabrėžiu, kad nėra blogiau, kai telefonas lovoje ir dar tamsoje. Visad reikėtų turėti apšvietimą.“
Akių maistas
Morkos ir mėlynės – visiems žinomi akių draugai, bet susipažinkime ir su naujais.
„Daugiausia medžiagos, kuri reikalinga akiai – liuteino, turi visos žaliosios lapinės daržovės. Ypač špinatai, brokoliai bei rūgštynės. Morkos svarbios, nes turi vitamino A, kuris reikalingas tinklainei, o mėlynės pasižymi antioksidacinėmis savybėmis“, – aiškina medikė.
Vis tik pagrindinė sveikų akių medžiaga – liuteinas, tad tegul špinatų jūsų valgiaraštyje nestinga. Pasak G. Bacevičienės, pakanka suvalgyti 30 g žaliųjų lapelių, kad liuteinu apsirūpintume visai dienai.
O ką daryti, kai galimybės akis stiprinti daržovėmis neturime arba laiko prie kompiuterio praleidžiame daugiau nei sugebėtume įveikti špinatų? Tada gydytoja siūlo per sezoną išgerti po vieną kursą akims skirtų vitaminų. Tik nepamirškite skaityti etikečių! Su vitaminų piliulėmis suaugęs žmogus per dieną turi gauti ne mažiau kaip 6 mg liuteino.
Moderniems laikams – modernios priemonės
Modernėjant technologijoms modernėja ir akių apsaugos priemonės. Gydytoja pasakoja apie naujos kartos akinių lęšius, kurie pranašūs tuo, jog atspindi ekranų skleidžiamą mėlyną šviesą. Šios naujienos reikėtų teirautis optikos salonuose.
Anot gydytojos oftalmologės G. Bacevičienės, minėtais akiniais savo akis saugoti gali tiek turintieji gerą regėjimą, tiek naudojantieji korekcinius akinius.
