Vis garsiau prabylama, kad šalies ligoninėse ima trūkti šios srities specialistų. Kodėl? Versijos kelios ir viena jų krypsta į oro uostus ir didesnius atlyginimus užsienyje.
Lengva nėra
J. Šuminienės karjera prasidėjo 1990 m. Kaip slaugytoja moteris dirbo su pertraukomis, bet visada ištikimai Santariškių klinikose. 1990 m. baigusi tuometinę Vilniaus medicinos mokyklą (dabar Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas), 1995 m. - Kauno medicinos akademiją, kur įgijo bakalauro laipsnį, vėliau – 2002 m. Kauno medicinos universitete įveiktos slaugos magistrantūros studijos (dabar LSMU).
„Nuo pat vaikystės norėjau būti gydytoja, stoti bandžiau 3 kartus, pritrūko balų, tad pasirinkau toliau tęsti slaugos mokslus. Tikrai nesigailiu, nes visada tikėjau ir tikiu, kad mes esame kertinė, nematoma grandis, be kurios darbas būtų neįmanomas. Dirbau medicinos sesele, bendrosios praktikos slaugytoja, 13 metų vyresniąja slaugytoja - slaugos administratore ir tik 5 mėnesius esu dabartinėse pareigose. Ar įdomu - taip, nes manau, kad šioje ligoninėje yra didžiulė galimybė atskleisti visas savo galimybes“, - pasakojo Santariškių klinikų Direktoriaus medicinai ir slaugai pavaduotoja slaugai.
J. Šuminienė aiškino, kad jei pasiryžote tapti slaugytoju - galite pasirinkti kolegijas, kurios ruošia slaugytojus. Mokslai trunka 3,5 metų ir įgyjate slaugos profesinį bakalaurą. Galite rinktis ir universitetinį išsilavinimą. Visų baigusių vienokias ar kitokias studijas pagrindinis darbas - slaugyti ligonius.
„Atrodo, paprasta - tikrai ne. Deja, šį darbą gerai dirbti gali ne visi. Daugelį žavi balti chalatai, savotiška euforija, kad mes gelbėjame gyvybes, tačiau po visu tuo slepiasi ilgos ir kartais labai sekinančios darbo valandos, begalinė atsakomybė, sąžiningumas, pareigingumas, gailestingumas, žmogiškumas, bendravimo kultūra... Dar daug galima būtų vardinti šios specialybės specifiškumų, kurie slaugytojams yra kertiniai. Jau praktikos metu mes atrenkame pačius geriausius ir gebančius praktiškai taikyti aukštosiose mokyklose įgytas teorines žinias, bei norinčius dirbti mūsų ligoninėje ir, be abejo, turinčius išvardintas savybes“, - sakė ji.
Slaugytojų atsakomybė - už paciento sveikatą, jos gerinimą ir, aišku, už gyvybę. Tiek gydytojai, tiek slaugytojai, slaugytojų padėjėjai - visi komandos nariai yra atsakingi už ligoninėje esančio paciento sveikatą.
„Ir nesvarbu kokiame skyriuje dirbsi - mūsų pacientas, vienareikšmiškai, turi sveikatos problemų, jis pas mus patenka su skausmu. Žinoma, ypatingai sunkūs atvejai turi pirmumo teisę, tačiau visi mūsų pacientai mums yra svarbūs. Kai kuriuose skyriuose pacientai susidraugauja su mūsų medikais ir, kaip jie sako, tampa tarsi šeimos nariais. Į klausimą ar sunku būti slaugytoju tiek fiziškai, tiek emociškai - čia priklauso kaip nusiteiksi, žinoma, kad nėra lengva - pasitaiko įvairių situacijų ir sprendimas turi būti greitai priimtas, bet jei ieškai išeities - visada ją galima surasti, nesvarstant ar sunku“, - įsitikinusi pašnekovė.
Nori uždirbti maksimumą
Santariškių klinikų atstovė pripažįsta – slaugytojų, deja, ima trūkti.
„Paskutiniu metu pastebimas slaugytojų stygius, todėl visada kviečiu slaugytojus dirbti mūsų ligoninėje, vienoje geriausių ir inovatyviausių respublikoje. Kai kurie mūsų slaugytojai yra ypatingai aukšto lygio. Jiems yra patikėtos tokios funkcijos, kurias anksčiau atlikdavo tik gydytojai. Šiuo metu ieškome slaugytojų darbui operacinėse, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, terapiniuose skyriuose“, - vardijo J. Šuminienė.
Paklausta, kas lemia šį stygių, pašnekovė negalėjo duoti vieno atsakymo.
„Kodėl jų trūksta - į šį klausimą atsakymo nerandu. Dabartinis jaunimas (daugelis) nori visada uždirbti maksimumą, dirbant minimaliai, bet taip niekur pasaulyje nėra. Ir pas mus galima užsidirbti, tik reikia norėti, turėti tikslą ir nedejuoti. Juk jaunas, motyvuotas slaugytojas turi visas galimybes tobulėti, siūlyti sprendimo būdus ir gerinti darbo galimybes ir, be kita ko - visada turėti administracijos palaikymą. Žinokite, kad esate gerbiami, vertinami ir mylimi, nes kur yra pacientas - ten yra ir slaugytojas. Lenkiu galvą prieš visus mūsų slaugytojus“, - sakė pašnekovė.
Jos teigimu, slaugytojų pėdsakai veda ir į Skandinaviją.
„Lietuvoje yra tokie atlyginimai, kokie yra. Visada, visiems norisi, kad būtų geriau, daugiau. Vieni išvažiuoja, o kiti lieka dirbti čia - tai kiekvieno pasirinkimo teisė. Kiek išvažiavo - nežinau, nes kaip minėjau, administracijoje dirbu tik 5 mėnesiai. Žinau tiek, kad šiuo metu išvažiuojančiųjų gerokai sumažėję, lyginant krizės laikus. Dažniausiai pasirenkamos Skandinavijos šalys, iš jų daugiausia išvažiuoja į Norvegiją. Todėl, kas nori dirbti Lietuvai ir jos žmonėms - neišvažiuokite, nes Jūsų rankų reikia čia“, - ragino ji.
Brangūs kvalifikacijos kėlimo kursai
Dr. Vilma Raškelienė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedros lektorė.
„Slaugą pasirinkau, nes norėjau dirbti ligoninėje, dėvėti baltą chalatą, leisti vaistus, dalinti tabletes. Pradėjus studijuoti supratimas, kas yra slauga labai stipriai pasikeitė, studijos LSMU suformavo įprotį ir norą studijuoti toliau – visą gyvenimą, baigiau bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas iš viso 10 m. Tuo pačiu metu dirbau ir bendrosios praktikos, vėliau anestezijos slaugytoja iš viso 11 m., vyresniąja slaugytoja – slaugos administratore 6 m., bei studentų mokymas darbo vietoje, universitete, slaugytojų mokymas kursuose, dalyvavimas konferencijose, perduodant įgytas teorines ir praktines žinias. Visa tai, ką darau, man labai patinka, nes galiu nuolat tobulėti gilinti savo žinias ir dalintis savo įgyta patirtimi“, - DELFI pasakojo V. Raškelienė.
Pašnekovė aiškino, kad norint pradėti darbą bendrosios praktikos slaugytoju reikia būti baigus 3,5 m. studijas neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje arba 4 m. studijas universitete, gauti licenziją. Licencija suteikiama 5 m. laikotarpiui, licencija pratęsiama, jei slaugytojas pakankamą valandų skaičių kelia savo kvalifikaciją, dirba pagal specialybę. Slaugytojai, kaip ir gydytojai gali būti skirtingų specialybių pvz.: anestezijos, operacinės, diabetologas, širdies nepakankamumo, psichikos sveikatos ir kiti, tam reikia baigti papildomus mokamus kursus, kurių trukmė, priklausomai nuo specializacijos, trunka apie pusmetį.
„Slaugytoja turi sugebėti įvertinti paciento problemas ir savarankiškai jas spręsti, ne tik suplanuoti, bet ir įgyvendinti parengtą slaugos planą, mokėti atlikti slaugos veiklą arba perduoti slaugos plano įgyvendinimą kitiems slaugytojams. PSO (WHO, 2000) išskyrė šias slaugytojų kompetencijas: gebėti spręsti problemas ir priimti sprendimus, racionaliai išreikšti kritiką, kurti ir palaikyti efektyvius darbinius santykius, bendradarbiauti su komandos nariais, bendrauja su pacientu, teikia grįžtamąjį ryšį pacientui ir kolegoms, gebėti organizuoti komandos darbą bei jam vadovauti, realizuoti žinių sklaidą komandoje, gebėti dirbti nariu ir prisiimti atsakomybę už atliekamą veiklą, pacientų psichinės būsenos vertinimas bei agresijos sumažinimas, dokumentų pildymas, techninis procedūrų atlikimas, studentų mokymas, slaugos veiklos monitoringas, dalyvauja gydymo efektyvumo vertinime“, - vardijo Slaugos tarnybos vadovė.
Ji pripažino - darbas yra sunkus tiek fiziškai tiek emociškai, mat susiduriama su įvairiomis emocijomis - pykčiu, agresija, nerimu, depresija, džiaugsmu ir dėkingumu. Be to, slaugomas ne tik pacientas, bet ir visi šeimos nariai.
„Dauguma slaugytojų dirba dideliu darbo krūviu iki 57 valandų per savaitę ir atlikti tyrimai mūsų ligoninėje rodo, kad trumpas poilsio laikas, nuolatos patiriamas fizinis bei psichologinis nuovargis, ilgalaikė emocinė įtampa, gali sukelti išsekimo sindromą ir nepasitenkinimą darbu“, - salė V. Raškelienė.
Paklausta, ar Kauno klinikose taip pat trūksta slaugytojų, pašnekovė atsakė taip: „slaugytojų kaita vyksta nuolatos, anksčiau gauti darbą Kauno klinikose buvo galima tik turint rekomendaciją, žmonės laukė eilėje gauti darbą, šiuo metu eilių gauti darbo vietai nėra. Atėjus slaugytojui su visais reikiamais dokumentais galime pasiūlyti bendrosios praktikos slaugytojo darbo vietą. Šiuo metu labiausiai trūksta tų specialybių slaugytojų, kur reikalinga papildoma kvalifikacija: pvz., operacinės ar anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas“.
Anestezijos intensyviosios terapijos slaugytojo kvalifikaciją galima įgyti baigus 960 val. kursus, kurių kaina - 349 eurai.
„Kursai vyksta tuomet, kai susirenka grupė, vyksta paskaitos ir praktinis mokymas, tuo laikotarpiu reikia suderinti darbą ir studijas, o kur dar šeimos poreikiai. Operacinės slaugytojų trūkumas susijęs ir su tuo, kad tai labai fiziškai sunkus darbas, ilgai reikia stovėti, dėvėti specialią aprangą, gerai išmanyti operacijos eigą, naudojamus instrumentus, higieninius reikalavimus, bei nuolatinis kontaktas su įvairiomis dezinfekcinėmis medžiagomis“, - aiškino ji.
Ne paslaptis, kad dalis slaugytojų nepakelia sunkaus krūvio ir susivilioja didesniais atlyginimais užsienyje.
„Išvažiuoti ir pamatyti, kaip dirba kitur – verta. Verta parsivežti gerąją patirtį, suprasti, kad gali būti ir kitaip organizuojamas darbas, geresnė paslaugų kokybė, taip pat kokią reikia turėti kompetenciją, kad gautum tą atlygį, apie kurį svajoji. Bet kurioje užsienio šalyje dirbti lygiai tą patį, kuo esi čia nėra taip paprasta, reikia laiko ir kantrybės. Ten taip pat reikalinga gauti licenciją, kvalifikaciją, pakankamai žinoti kalbą, visa tai gali užtrukti iki kelių metų. Visur gerai, kur mūsų nėra.
Prieš metus buvau savaitės trukmės komandiruotėje Švedijoje ir labai nustebau, kai pačią pirmą dieną slaugytoja pasakodama apie darbo specifiką užsiminė ir apie nepakankamą atlygį, per mažą įvertinimą, per didelius reikalavimus ir atsakomybes, kad švedės, norėdamos papildomai užsidirbti, savaitgaliui važiuoja į Norvegiją. Iš Lietuvos žiūrint į Švediją intensyviosios terapijos slaugytojo alga labai gera - kelis kartus didesnė, bet gyvenant ten - išlaidos didesnės, nes kainos parduotuvėse taip pat kelis kartus didesnės nei Lietuvoje“, - sakė V. Raškelienė.
Pašnekovė informavo, kad 2016 m. iš Kauno klinikos į užsienį dirbti išvyko 14. Iš jų 5 dirba ne medicinoje, grįžo 8 slaugytojos. 2013 m. buvo išvykę 27 slaugytojai, iš jų 11 dirbo ne medicinoje. Daugiausia išvyksta į Vokietiją ir Norvegiją.
Atlyginimai labai skirtingi
Gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį galima viešai pažiūrėti VLK svetainėje čia.
Štai keletas faktų: 2016 m. III ketvirčio slaugytojų algos (bruto, „ant popieriaus“):
VšĮ Akmenės r. pirminės sveikatos priežiūros centras – 449 eu
VšĮ Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centras – 690 eu
VšĮ Jurbarko ligoninė – 599 eu
VšĮ Kelmės r. Psichikos sveikatos centras – 382 eu
VšĮ Panevėžio r. savivaldybės poliklinika – 547 eu.
Tiesa, yra gydymo įstaigų, kuriose vidutinis slaugytojų atlyginimas – didesnis nei likusioje Lietuvoje. Pavyzdžiui, VšĮ Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre jis siekia 1032 eu, VšĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stotyje – 1034 eu.
Skaičius interpretuoti sudėtinga
2014 m. išduota 973, 2015 m. – 885, o 2016 m. 712 bendrosios slaugos praktikos licencijų. Skaičiai mažėja. Visgi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė pabrėžė, kad Akreditavimo tarnyba neturi duomenų apie į užsienį išvykstančius dirbti slaugytojus, o turimi licencijų duomenys neatspindi slaugytojų emigracijos masto ar tendencijų.
„Visi asmenys, turintys bendrosios slaugos praktikos licenciją (šiuo metu bendrosios slaugos praktikos licenciją turi 25483 asmenys), norėdami išlaikyti licenciją galiojančią, privalo kas 5 metus, skaičiuojant nuo licencijos išdavimo dienos, ne vėliau kaip per mėnesį, pasibaigus 5 metų atsiskaitomajam laikotarpiui, informuoti Akreditavimo tarnybą apie slaugos praktiką ir profesinės kvalifikacijos tobulinimą. Tų, kurie šią pareigą įvykdo ir pateiktais dokumentais patvirtina, jog laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, t.y. teisėtai verčiasi slaugos praktika (Lietuvoje ar užsienyje), tobulina savo profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir neserga ligomis, trukdančiomis verstis slaugos praktika, bendrosios slaugos praktikos licencijos lieka galiojančios. Tų, kurie šios pareigos neįvykdo arba pateiktais dokumentais neįrodo, jog laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, licencijų galiojimas iš pradžių stabdomas, vėliau naikinamas“, - subtilybes aiškino N. Ribokienė.
Tačiau licencijos turėtojas licencijuojamos veiklos sąlygų nebūtinai neįvykdo tik dėl to, kad yra ar buvo išvykęs iš Lietuvos. Dalis į užsienį išvykusių slaugytojų vykdo pareigą ir laiku pateikia dokumentus, o pateiktais dokumentais įrodo, jog laikėsi licencijuojamos veiklos sąlygų, nes tiek teisėtai praktikuoti, tiek tobulinti savo kvalifikaciją jis gali ir Lietuvoje, ir užsienyje.
„Kiek aiškesnį vaizdą apie slaugytojų emigraciją galbūt galima būtų susidaryti iš Sveikatos apsaugos ministerijos turimų duomenų apie slaugytojus, kurie į Sveikatos apsaugos ministeriją, kaip į Lietuvos kompetentingąją instituciją, kreipiasi dėl pažymų, kurios jiems reikalingos darbinantis užsienyje slaugytojais. Tačiau net ir šie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti skaičiai nebūtų tiksliai apibūdinantys realų slaugytojų emigracijos mastą, nes nebūtinai dėl pažymų besikreipiantys asmenys iš tiesų išvyksta iš Lietuvos“, - teigė Akreditavimo tarnybos vadovė.
SAM DELFI prašytų atsakymų dar nepateikė.
