„Pavyzdžiui, kai pacientas serga dviem, trimis ligomis, esant itin sudėtingam gydymui, kai trūksta komandoje specialistų, kurie galėtų padėti suderinti visą gydymo kompleksą, ten, kur reikalinga komandinė gydymo platforma, tada reikia žinoti, kokios klinikos yra pajėgios tą padaryti. Referencinis tinklas - duomenų bazė, kur bus tiksliai atsakyta, kur siųsti pacientą, nes dabar, kai žmogus nori važiuoti, šeimos gydytojas net informacijos neturi, kas, kur ir kaip yra“, - sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis per spaudos konferenciją Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.

Pasak jo, duomenų bazėje pacientą gydantys medikai konkrečiai matys, kokiose vietose galima gauti reikalingą gydymą.

Komisaras paaiškino, kad sprendimui priimti veiks visa institucijų grandinė - Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis kontaktinis centras, klinikos, šeimos gydytojas ir pacientas.

„Mes norime užtikrinti, kad elektroninės programos atsivertų. Kad paspaudus mygtuką, gautum visą sąrašą klinikų“, - sakė V. P. Andriukaitis.

Elena Jurevičienė, Aurelijus Veryga, Vytenis Povilas Andriukaitis

Pasak eurokomisaro, dėl gydymo kainos padengimo sprendimą priims kiekviena šalis narė atskirai.

„Šiuo atveju, apmokėjimo kaštai yra šalies narės atsakomybė. Kitaip sakant, tada ir referenciniuose tinkluose bus apskaičiuojami ekvivalentai, kokie kaštai įeina, o kokie neįeina į gydymą. Kadangi šalių narių finansavimo modeliai skirtingi - yra šalių narių, kurios yra grynuoju draudimu finansuojamos - Bismarko modelis, yra, kur tik biudžeto lėšomis finansuoja - pavyzdžiui, Danija ar Didžioji Britanija, yra narių, kurios mišriai finansuoja, yra tokių, kurios turi net kelias draudimų sistemos - privatų, valstybinį ir karitatyvinį“, - dėstė V. P. Andriukaitis.

Ministras neabejoja, kad ir lietuviai galės pasinaudoti šios sistemos teikiama nauda.

„Dabar yra užduotis, kad Valstybinėje ligonių kasoje būtų sukauptas pinigų rezervas, kad būtų galima kompensuoti tokį gydymą. Tam ir yra direktyva priimta, kur įpareigotos šalys narės numatyti finansinius kompensavimo mechanizmus“, - sakė V. P. Andriukaitis.

Pasak komisaro, pernai metų duomenimis, net 12 šalių narių vis dėlto kyla problemų su per mažu kompensavimo lygiu. Lietuva tarp jų nepatenka.

Aurelijus Veryga

Santariškėse - eurokomisarų konferencija

2016 m. sausio 26 d. VUL Santariškių klinikose įvyko didelio dėmesio sulaukusi konferencija „Sveikatos priežiūros įstaigų tinklinis valdymas – tinkamiausias būdas prisidėti prie Europos regioninės politikos“.

Joje dalyvavo bei pranešimus skaitė du Europos Komisijos nariai Vytenis Andriukaitis, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, ir Corina Crețu, atsakinga už regioninę politiką, informuojama pranešime spaudai.

„Nuoširdžiai džiaugiamės sulaukę Europos komisijos narių dėmesio tiek Lietuvai, tiek sveikatos temai. Pelnytai galime didžiuotis tuo, kad VUL Santariškių klinikos onkohematologijos srityje yra vienas iš 10 lyderiaujančių centrų Europoje. Mūsų klinikų medikų pasiekimus pripažįsta ir Pasaulio sveikatos organizacija – tai, pavyzdžiui, Rytų Lietuvos kardiologijos projektas, kuris tarptautiniu mastu žinomas ir vertinamas kaip regioninės integruotos sveikatos priežiūros pavyzdys jau dabar rodantis gerus rezultatus“, – teigia laikinai VUL Santariškių klinikų direktoriaus pareigas einantis direktorius plėtrai Justinas Ivaška.

Justinas Ivaška

Anot Eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, būtina pagerinti sveikatos priežiūros sistemų efektyvumą ir inovatyvumą siekiant spręsti ES šalių sveikatos srities iššūkius. Vienas tokių projektų – kovo mėnesį paleidžiamas Europos referencijos centrų tinklas, kurio pagrindas – regionų bendradarbiavimas. Tikimasi, jog tai smarkiai pagerins ES piliečių prieigą prie itin specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų: gydant retus vėžinius susirgimus, vaikų vėžius ir kitas retas ligas.

Eurokomisarui antrina Santariškių klinikų direktorė medicinai ir slaugai prof. Danguolė Jankauskienė: „2016 metus užbaigėme ypatingai pakilia nuotaika – Lietuva sėkmingai prisijungė prie Europos referencijos centrų tinklo, orientuoto į retų ligų ir ypač sudėtingų sveikatos būklių gydymą. Iš viso Lietuva dalyvaus dvylikoje tarptautinio tinklo sričių. Iš jų net aštuoniose – Santariškių klinikų medikai. Kalbėdama apie Lietuvą, visada noriu pabrėžti, jog esame maža šalis tarp rytų ir vakarų su mažais finansiniais resursais, bet galime didžiuotis inovatyvia integruota ligų valdymo strategija, į tinklą susibūrusiomis institucijomis drauge su pacientais, jų entuziazmu ir atsidavimu darbui. Visa tai lėmė, jog net turėdami ypatingai ribotus resursus per trumpą laiką pasiekėme gerų rezultatų. Apie tai kalbėjome ir šios dienos konferencijoje“.

Europos Komisijos narė Corina Crețu

Europos Komisijos narė Corina Crețu kvietė teisingai ir sklandžiai įgyvendinti regioninę politiką jau 2017 metais, kad Lietuvos gyventojai kiek įmanoma greičiau galėtų naudotis šių investicijų rezultatais, gaudami kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai pirmasis rumunų Eurokomisarės Corinos Crețu vizitas Lietuvoje.

Santariškių klinikos aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos projektuose. Lietuvai kaip ir visai Europai labai svarbi bei opi yra lėtinių ligų problema, kuri buvo analizuojama ES šalių bendrų veiksmų projekte CHRODIS.

„Gerėjant sveikatos priežiūrai bei gyvenimo sąlygoms, ilgėjant gyvenimo trukmei, daugybinės lėtinės ligos tampa norma. Tai sudaro 20-30 proc. populiacijos, kuriai kasmet naudojama iki 74 proc. sveikatos priežiūros resursų. Deja, tokie pacientai, nepaisant didelio sveikatos priežiūros sektoriaus dėmesio, gyvena trumpiau, o jų gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė dėl dažno ir ilgo gydymo ligoninėje, dažnų apsilankymų pas gydytojus, šalutinio daugybės vartojamų vaistų poveikio.

Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog daugybinėmis ligomis sergantys pacientai dažniau kaip 2 kartus lankosi pas šeimos gydytoją, papildomai apie 260.000 dienų gydosi ligoninėje bei turi net 60 proc. didesnę riziką pakartotinai patekti į ligoninę per 1 mėnesį nuo išrašymo. Vyrauja nuostata, kad pradėti rūpintis sveikata reikia jau tik sulaukus anūkų, tačiau didžiausia galima nauda yra lėtinių ligų prevencija 29-38 metų amžiuje, nes nuo 38 iki 51 metų rizika susirgti keliomis ligomis kasmet eksponentiškai didėja.“