Dažniausiai nustatomi susirgimai

Penkios infekcijos – chlamidiozė, kampilobakteriozė, salmoneliozė, gonorėja ir tuberkuliozė – yra dažniausiai nustatomos Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES, EEE) šalyse, pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Minėtos infekcijos sudarė 75 proc. visų ES ir EEE šalyse registruotų infekcinių susirgimų. Tarp dažniausių mirties nuo infekcinių ligų priežasčių buvo tuberkuliozė, ŽIV, pneumokoko sukelta infekcija, legioneliozė, listeriozė, rašoma leidinyje „Savaitraštis Kaunui“.

Chlamidiozė ir gonorėja yra lytiškai plintančios infekcijos. Kampilobakteriozė, salmoneliozė, listeriozė – tai per užterštą maistą plintančios infekcijos. Tuberkuliozė ir pneumokoko sukelta infekcija – lašeliniu būdu per orą plintančios ligos, nuo kurių galima pasiskiepyti. Legionelioze žmogus užsikrečia per orą, įkvėpęs aerozolio su legionelėmis.

Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančias infekcijas, plintančias per maistą ir orą, tas, nuo kurių nėra skiepų. Kurios bakterinės infekcijos pavojingesnės, o kurios gali praeiti savaime?

Kampilobakteriozė

Kampilobakteriozė – tai ūminė bakterinė žarnyno liga, kurią sukelia kampilobakterijos, galinčios daugintis maisto produktuose. Pagrindiniai infekcijos perdavimo veiksniai – blogai termiškai apdorota paukštiena, mėsa vakuume, nepasterizuoti pieno produktai, nevirintas pienas ir vanduo. Užsikrėsti galima kontaktuojant su šunimis, katėmis ir kitais naminiais gyvūnais.

Susergama praėjus 1–5 dienoms nuo užsikrėtimo. Po neilgai trukusio negalavimo, silpnumo, raumenų ir galvos skausmo staiga pakyla temperatūra iki 40 oC ir prasideda spazminiai pilvo skausmai. Viduriavimas trunka apie 8 paras ir gali praeiti savaime. Svarbiausia profilaktikos priemonė – saugus maisto, ypač paukštienos, gaminimas ir vartojimas. Reikia vengti vartoti nepasterizuotus pieno produktus. Bakterijos jautrios aukštai temperatūrai, rūgščiai aplinkai, druskai, dezinfekcinėms medžiagoms.

Salmoneliozė

Ūminę infekcinę žarnyno ligą salmoneliozę sukelia salmonelių genties bakterijos. Salmoneliozės inkubacinis laikotarpis – nuo 0,5 iki 1 paros. Po to staiga atsiranda salmoneliozės požymių: kyla temperatūra, jaučiamas bendras silpnumas ir galvos skausmas, pradeda skaudėti pilvą, ligonis ima vemti ir gausiai viduriuoti. Retai, tačiau galimas ir lėtinis, besimptomis salmonelių nešiojimas. Paprastai salmoneliozė savaime praeina per 4–7 dienas.

Salmoneliozės infekcijos šaltinis – naminiai gyvuliai (kiaulės, karvės, katės, šunys, paukščiai), laukiniai žvėrys, graužikai, žuvys, vandens paukščiai. Salmonelių randama jų žarnyne.

Listeriozė

Tai gana pavojinga ūminė bakterinė infekcija, pasireiškianti smegenų ir jų dangalų uždegimu, sepsiu, kiek rečiau – vidinio širdies dangalo, akių junginės uždegimu.

Monocitogenine bakterija, kuri sukelia listeriozę, gali užsikrėsti ir žmonės, ir gyvūnai. Dažniausiai avims ir galvijams ji sukelia sepsį ir smegenų dangalų uždegimą (meningitą). Listerijas gyvūnai į aplinką išskiria su pienu, šlapimu, išmatomis, nosies išskyromis. Šie sukėlėjai plačiai paplitę aplinkoje: jų randama žemėje, vandenyje, dulkėse, silose. Žmogus gali užsikrėsti kontaktuodamas su užsikrėtusiais gyvūnais, vartodamas užkrėstą maistą, motina gali perduoti vaisiui.

Listeriozės atvejai dažniausiai pavieniai, bet galimi ir nedideli protrūkiai, susiję su šiuo maistu: minkštaisiais sūriais, nepasterizuotu pienu ar sūriu, ledais, nepakankamai termiškai apdorota mėsa ir rūkyta žuvimi, šviežiomis daržovėmis, jų salotomis. Dažniausiai serga silpno imuniteto asmenys, jaunesni nei 1 mėnesio ir vyresni nei 70 metų amžiaus, nėščiosios.

Listeriozė yra privalomai registruojama infekcija. Labai svarbi gera maisto produktų higiena. Nėščiosios ir silpno imuniteto žmonės turi vengti tokių maisto produktų kaip minkšti sūriai, kepenų paštetas, paukštiena, greitasis termiškai neapdorotas maistas.

Legioneliozė yra bakterinė infekcinė liga, pasireiškianti sunkiu plaučių uždegimu ar gripą primenančia infekcija. Infekcijos rezervuaras – vanduo, kuriame legionelės veisiasi natūraliomis sąlygomis. Žemesnėje nei 20 oC ir aukštesnėje nei 60 oC temperatūroje legionelės nesidaugina. Bakterijų kolonizacijai palankiausios sąlygos – šiltas stovintis vandentiekio sistemos vanduo.

Legionelių neveikia maža chloro koncentracija vandeniui dezinfekuoti. Žmogus užsikrečia įkvėpdamas aerozolio, įsiurbdamas į kvėpavimo takus užkrėsto vandens ar burnos sekreto, taip pat patekus sukėlėjų medicininių intervencijų metu. Susirgti legionelioze labiau rizikuoja vyrai, senjorai, rūkoriai, asmenys, vartojantys alkoholį, sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga, inkstų funkcijos nepakankamumu, piktybine liga. Dažniau serga tam tikrų profesijų atstovai: atliekantys žemės ir santechnikos darbus, statybininkai, pramonininkai.

Simptomai pasireiškia praėjus 2–10 dienų nuo užsikrėtimo. Legioneliozė prasideda karščiavimu, silpnumu ir sausu kosuliu. Kartu dažnai būna virškinimo sistemos sutrikimų.

Vandens temperatūra – vienas svarbiausių infekcijos rizikos kontrolės veiksnių. Vandentiekio šalto vandens temperatūra turi būti mažesnė nei 20 oC, o karšto – didesnė nei 50 oC. Vandentiekio sistemoje vanduo neturi stovėti. Oro drėkintuvus, kondicionavimo, aušinimo sistemas reikia naudoti griežtai laikantis eksploatacijos taisyklių.