Sadi Ahmedas tris mėnesius išbuvo organų prekiautojų gaujos nelaisvėje, rašo BBC.

Jis buvo vienas iš 24-ių asmenų, pernai spalį policijos išgelbėtų Pakistane, Ravalpindžio mieste.

Žmones laikė uždarytus pastate turtingame kvartale, visų laukė prievartinis inkstų šalinimas.

Trijų asmenų laukia teismas. Jie visi neigia nelegaliai prekiaudavę organais ir juos transplantuodavę.

Policijos teigimu, visos aukos buvo priviliotos į Ravalpindį, žadant darbą. Nelegalūs prekeiviai netgi sukūrė dokumentinę medžiagą apie tariamą tų žmonių ėjimą į darbą, kuri turėjo būti priedanga.

Kai kurias savo aukas gauja laikė nelaisvėje kelis mėnesius.

S. Ahmedas pasakojo BBC žurnalistui, kad jį nuvedė į kažkokį pastatą, atėmė iš jo mobilųjį telefoną, ir jis greitai suprato, kad nėra jokio darbo.

„Patalpoje sėdėjo apie 20–25 žmones. Man liepė užsičiaupti, sėdėti ir tylėti. Po 10 min. atvyko agentas ir liepė pasiruošti tyrimui. Paklausiau: „Kokį tyrimą man darysite? Kokį darbą siūlote?“ Nelegalūs organų prekeiviai norėjo ištirti vyro inkstus. Jam pasakė, kad už inkstą jis gaus 2 670 eurų.

S. Ahmedas teigė, kad jų niekur neišleisdavo, laikydavo užrakintus: „Mums grasino, kad policija mus sumuš, kad mus nužudys.“

Policijai atliko reidą pačiu laiku, S. Ahmedui dar nebuvo išoperavę inksto. Operacija jam buvo paskirta po kelių valandų netoli esančioje ligoninėje – Inkstų centre.

Vyriškis džiaugiasi išėjęs į laisvę, tačiau kol jį laikė uždarytą žmona su keturiais vaikais vargo, prisidarė skolų.

Jis pasakojo: „Turėjau žemės, bet už skolas ją pardavė. Dabar likome be cento, praradome namus.“

Policininkas Yasiras Mehmoodas sakė, kad „aukos buvo labai silpnos ir nusiminusios“.

Pakistano transplantacijų asociacijos vadovas daktaras Mirza Zafaras sakė, kad 2010 m. buvo uždraustas komercinis organų transplantavimas, bet pastaraisiais metais suaktyvėjo nelegali prekyba organais, kas mėnesį atliekama apie 100 nelegalių organų transplantacijų.

Transplantacijų turizmas

M. Zafaro teigimu, dauguma operacijų susijusios su transplantacijų turizmu – turtingi žmonės atvyksta į Pakistaną gydytis.

Tai skatina organų persodinimui trūkumas pasaulyje, nelegalūs prekiautojai užpildo spragą tarp paklausos ir pasiūlos.

Daktaro Naqi Zafaro teigimu, juodojoje rinkoje vienos operacijos kaina svyruoja nuo 50 000 iki 60 000 dolerių.

Jei donorams ir mokama, jie gauna menką minėtos sumos dalį.

Į šeštą dešimtmetį įžengęs Z. Shahabas sako, kad prieš metus be jo sutikimo jam išoperavo inkstą.

Jam pasakė, kad operacija reikalinga dėl sveikatos problemų. Vyras sako nė nenumanęs, kad jam išoperuos inkstą. Kai jis grįžo iš ligoninės namo, suprastėjo sveikata. „Nedirbu, neturiu darbo. Nepajėgiu pakelti nė 5 kg, kokį gi darbą galėčiau dirbti?“ – sakė jis.

Daktaras N. Zafaras priklauso neoficialiam medikų tinklui visame pasaulyje, kuris renka informaciją ir siekia užkirsti kelią nelegaliai organų prekybai. Medikai gauna elektroninių aiškų iš JK, Kuveito, Saudo Arabijos, Australijos ir Kanados, kuriuose rašom, kad pakistaniečiams inkstų centre buvo išimti organai, o grįžus namo šiems žmonėms suprastėjo sveikata.

N. Zafaro teigimu, reikalingas išsamesnis tyrimas, o kitos šalys, jo nuomone, galėtų daugiau nuveikti šioje srityje: „Reikia pasikalbėti su valstybėmis, iš kurių atvyksta žmonės, – kaip jos gali padėti, kad būtų sustabdyta nelegali prekyba organais.“

Pavyzdžiui, Britanija yra pasirašiusi Europos Tarybos konvenciją prieš prekybą žmonių organais, šalyje imamasi įvairių prevencijos priemonių, tačiau pasitaiko desperatiškai nusiteikusių žmonių, kurie vyksta į užsienį pirkti inkstų.

Britų sveikatos apsaugos specialistų duomenimis, Pakistanas – dažniausia šalis, į kurią vykstama ieškoti inkstų.

Nuo 2000 m. JK gydyta apie 400 žmonių, kuriems užsienyje atliko inkstų persodinimo operacijas.
Medikų teigimu, veikiausiai tai negalutiniai duomenys, jie neapima pacientų, kurie negrįžo ar neištvėrė operacijų.

Vassiliosas Papaloisas – transplantacijos chirurgas, dirbantis Londono karališkame koledže. Jis gydė kelis pacientus, kuriems reikėjo medikų pagalbos po organų transplantacijos užsienyje.

Vienas pacientas – į trečią dešimtį įkopęs vyras, turintis mažą vaiką, pasiskolino pinigų operacijai Pakistane. Inkstas neprigijo jį teko pašalinti, paskui kilo sunki infekcija. Jam skyrė netinkamų antibiotikų, po jų vyras apkurto.

V. Papaloisaso teigimu, kai pacientui baigėsi pinigai, jį įsodino į lėktuvą ir išskraidino į Britaniją. Nepaisant britų medikų pastangų, po kelių dienų vyras mirė.

Gydytojų teigimu, tokių atvejų pasitaiko, nes žmonės desperatiškai laukia organų persodinimui, o būtent azijiečių kilmės britams didesnė inkstų ligų tikimybė.

Visame pasaulyje kovojama su nelegalia organų prekyba ir jų persodinimo operacijomis, tačiau ši problema giliai įsišaknijusi.