Galbūt laukiate žinutės, atsakinėjate į darbinius elektroninius laiškus jau po darbo valandų ar tiesiog be jokio tikslo naršote „Instagrame“ – net ir labiausiai disciplinuoti žmonės bent kartais, jeigu ne reguliariai, atsigula į lovą su telefonu rankose ar pakiša jį po pagalve.

2015 metų liepą „Gallup“ atlikta paklausa atskleidė, kad 63 proc. žmonių miego metu savo išmanųjį telefoną laiko netoliese. Tačiau ar tikrai pavojinga miegoti šalia pasidėjus telefoną? Keli ekspertai iš chemijos, sociologijos ir psichologijos sričių nurodė rizikos veiksnius siejamus su miegu ir elektroniniais prietaisais.

Dr. Lauren Hale

Prevencinės medicinos docentė iš Stony Brook universiteto Medicinos mokyklos

Priklausomai nuo mokslinių tyrimų, kuriais remiamasi, maždaug nuo 50 iki 90 proc. paauglių tinkamai neišsimiega. Ir negali tirti paauglių miego trūkumo problemos, neatsižvelgdamas į technologijų vaidmenį.

Egzistuoja trys pagrindiniai mechanizmai, kaip elektroniniai prietaisai gali veikti miegą. Pirma, tai yra laiko poslinkis, kai žmogus naudojasi prietaisu, nors tuo metu turėtų miegoti. Antra, psichologinė stimuliacija dėl socialinio, emocinio ir kartais smurtingo turinio pobūdžio. Ir galiausiai egzistuoja elektroninių prietaisų skleidžiamos šviesos poveikis žmogaus bioritmui.

Pernai aš atlikau sistematinę analizę literatūros apie ryšį tarp prie prietaisų ekrano jaunimo praleisto laiko ir miego. Visame pasaulyje buvo atlikti 67 moksliniai tyrimai, ir daugiau nei 90 proc. jų parodė, kad yra neigiamas ryšys tarp naudojimosi elektronikos prietaisais ir miego. Nors buvo tam tikras skirtumas tarp naudotų prietaisų tipo, dauguma tyrimų, susijusių su visais prietaisais (televizoriai, kompiuterių ekranais, išmaniaisiais telefonais), parodė, kad prieš miegą elektroniniais prietaisais besinaudojantys žmonės vėliau eina miegoti ir miega trumpiau. Nors moksliniai tyrimai šiuo klausimu prieina prie tos pačios išvados, išlieka daug neatsakytų klausimų dėl poveikio miegui ir sveikatai masto, individualaus polinkio ir prevencinių priemonių, kurių paaugliai ir jų šeimos gali imtis, kad spręstų šią problemą, nes technologijos skverbiasi į visas mūsų gyvenimo sritis.

Dr. Brian Zoltowski

Southern Methodist universiteto Chemijos fakulteto docentas

Kalbant apie elektroninius prietaisus, kuriuose yra LED ar skystųjų kristalų šviesos šaltinis, pagrindinė problema yra ta, kad jie skleidžia labai daug dirbtinės melsvos spalvos. Žmogaus organizmas natūraliai suvokia, kada yra rytas, dėl mėlynos šviesos. Tačiau vėlai vakare veikiamas melsvos spalvos žmogaus organizmas mano, kad atėjo laikas keltis, o ne eiti miegoti. Dėl to gali sutrikti žmogaus bioritmas. Ir ne vienas tyrimas parodė, kad sutrikus žmogaus biologiniam laikrodžiui, padidėja diabeto, vėžio, širdies ligų ir depresijos rizika.

Dr. Emersonas Smithas

Pietų Karolinos valstijos universiteto sociologas, medicinos klinikinių tyrimų docentas, bendrovės „Metromark Research“ vadovas

Eidami į lovą su išmaniuoju telefonu, planšete ar nešiojamuoju kompiuteriu darome įtaką savo sveikatai ir socialiniams santykiams. Vienas iš poveikių sveikatai yra susiję su ekrano skleidžiama šviesa. Ši šviesa sutrikdo žmogaus vidinį laikrodį, dėl ko žmogui sunku gauti taip būtino miego. Dėl to žmogus tampa priklausomas nuo pagalbinių priemonių.

Kitas lovoje naudojamų išmaniųjų telefonų poveikis susijęs su galvos ir viso kūno sukimu, kas gali sukelti problemų, susijusius su raumenimis ir kaulais. Naudojantis išmaniuoju telefonu – einant, stovint ar sėdint – nuleidžiamas smarkas, kas gali sukelti skausmą ar įtampą kūne. Jeigu skaitydami ką nors elektronikos prietaise ilgai gulite ant šono, tokia poza veikia kaulus ir raumenis ir gali sukelia įtampą ir skausmą.

Elektronikos prietaisų naudojimas lovoje gali pakenkti ir žmonių santykiams, nes poros lovoje nebendrauja tarpusavyje, o yra įnykusios į prietaisų ekranus.

O vaikų ir paauglių atveju, prietaisų naudojimas tuo metu, kai jie paprastai turėtų miegoti, žaloja vaiko emocinę ir fizinę sveikatą bei kenkia mokymosi rezultatams. Be to, tai kenkia vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams bei vaiko santykiams su broliais ir seserimis.

Išmanieji telefonai kenkia sveikatai ir socialiniams santykiams – vairuojant, einant, sėdint, ar gulint lovoje. Žmonės nėra sukurti vienu metu daryti daug dalykų, ypač jei viena užduotis dominuoja ir ji nėra susijusi su gyvenimo, sveikatos, ir gyvo bendravimo išsaugojimu.

Dr. Larry D. Rosenas

Psichologas, Kalifornijos valstijos universiteto profesorius emeritas

Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl mums reikia miego. Mūsų smegenys „tvarkosi“ tuomet, kai mes miegame, ir jos būna beveik tokios pat aktyvios, kaip ir dienos metu. Ir jos atlieka tris pagrindinius procesus. Vienas jų vadinamas konsolidacija: smegenys praktikuoja tai, kas įvyko per dieną, ir tai, kas joms pasirodė svarbu. Antra, nesvarbūs dalykai iš smegenų tarsi iššluojami.

Trečia, miego metu šiek tiek prasiveria stuburas ir išleidžia šiek tiek stuburo smegenų skysčio į smegenis, kad būtų pašalintos visos liekanos, kurios per dieną susikaupė mąstymo proceso metu.

Visos šios trys užduotis yra labai svarbios. Jei žmogus gerai miega naktį, visos šios trys funkcijos vyksta vienu metu, kartojasi miego fazės. Jeigu prastai miegate ir nesate pasilsėjęs, procesas sutrinka: išsibalansuoja visas miego procesas, susidaro miego skola. O tai reiškia, kad kai kurie minėti procesai neveikia. Dėl to stringa atmintis, informacijos apdorojimas, beveik viskas.

Be to, prietaisų skleidžiama melsva spalva aktyvuoja kortizolio gamybą, o šis stabdo melatonino išsiskyrimą. Pastarasis yra labai svarbus geram miegui. Dėl perdėto technologijų naudojimo sutrinka miegas ir mūsų smegenys nebegali tinkamai funkcionuoti.

Dr. Mariana Figueiro

Rensselaer politechnikos instituto profesorė, Šviesos tyrimų centro šviesos ir sveikatos centro direktorė

Viskas priklauso nuo prietaiso tipo ir tai, kiek ilgai žmogus juos naudojasi. Tačiau egzistuoja akivaizdus melatonino supresavimo vakare potencialas. O šis hormonas žmogaus organizme pradeda išsiskirti likus kelioms valandoms ir miego. Melatoninas iš esmės yra nakties meto ar tamsos signalas, mums nurodantis, kad atėjo laikas miegoti. Tad jeigu atidedate šio signalo pradžią vakare, nes naudojatės elektronikos prietaisu, ir jus veikia melsva ekrano šviesa, sukeliate sau miego trūkumą.

O miego trūkumas siejamas su daugybe dalykų. Tyrimai parodė, kad penkias dienas vietoj aštuonių penkias valandas miegojusiems žmonėms išsivystė priešdiabetinė būsena ir jie jautė didesnį alkio jausmą. Trumpai tariant, dėl miego trūkumo dienos metu jausitės mieguisti ir prasčiau funkcionuosite. O ilgalaikės pasekmės gali būti dar rimtesnės, nes didėja diabeto, nutikimo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir net vėžio rizika. Nesakau, kad ekrano šviesa sukelia vėžį. Tačiau būtina mažinti galimybes sutrikdyti savo biologinį laikrodį.

Dr. Mary A. Carskadon

Browno universiteto psichiatrijos profesorė

Būtų neprotinga miegoti šalia pasidėjus šiuos prietaisus, nes pirmiausia jie yra siejami su miego sutrikimais. Šiais laikais mus supa televizoriai, kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai, ir jaunų žmonių miegas yra sutrikęs. O sutrikęs ar nepakankamas miegas sukelia daug neigiamų pasekmių, įkaitant mokymosi ir atminties sutrikimus, mastymo proceso sutrikimus, medžiagų apykaitos sutrikimus. Miego trūkumas taip pat blogina nuotaiką, trikdo imuninę funkciją, skatina nuovargį.

Gydytojas Chadas Ruoffas

Stanfordo miego ir medicinos centro psichiatrijos ir elgesio tyrimų specialistas

Elektronikos prietaisai per daug stimuliuoja smegenis tuomet, kai turėtų ruoštis miegoti. O mes neturėtume užsiimti stimuliuojančia veikla, artėjant miego metui. Turime stengtis tarp aktyvios dienos veiklos ir miego turėti tam tikrą buferinę zoną. Lova ir miegamasis turi būti skirti miegui ir seksui. Neturėtume gulėdami lovoje žiūrėti televiziją ir neturėtume naudotis elektroniniais prietaisais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)