Ilgai lauktos išvados turėtų „nusodinti“ valstiečius

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą atlikti nepriklausomą ekspertinį vertinimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. Ketvirtadienio pavakarę, kelios dienos iki naujojo įstatymo įsigaliojimo, buvo atsiųstos konservatyviam įstatymo variantui nepalankios išvados.

Viešojo pirkimo dokumentuose vertinimui buvo pateikti klausimai apie neanoniminę lytinių ląstelių donorystę kitose šalyse, apie lytinių ląstelių bei embrionų įvežimą bei išvežimą iš LR teritorijos, bei daugiausia diskusijų sukėlusi dalis dėl šaldomų embrionų skaičiaus ribojimo. Tiesa, dar gruodžio 8 d. LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis atsitraukė pasakęs, kad įstatymu nesieks uždrausti embrionų šaldymo, bet sieks, kad nepanaudoti embrionai būtų saugomi amžinai.

Ne viskas nagrinėtose pataisose buvo tobula

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius Valentinas Mikelėnas atsakydamas į pastarąjį klausimą pabrėžė, kad kalbant apie embrionų skaičiaus ribojimą reikia atskirti du dalykus – nevaisingų porų interesus bei embrionų apsaugą. Jo teigimu, skaičiaus neribojimas būtų protingesnis sprendimas, nes tai yra medicininis, o ne teisės klausimas.

Profesorius priminė fiasko pasibaigusį Italijos pavyzdį, kai 2009 m. šalies sprendimas riboti šaldomų embrionų skaičių buvo pripažintas antikonstituciniu. Tokio ribojimo neliko ir Italijoje, kur įstatymas atšauktas dar 2007 m.

„Žmogaus reprodukcinė sveikata, žmogaus teisė turėti vaikų yra garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio. Jeigu šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti tokius nevaisingumo gydymo metodus, kurie yra mažiau žalingi moters sveikatai, tai įstatymų leidėjas neturėtų atimti galimybės iš pacientų pasinaudoti tokiais medicinos pasiekimais“, - išvadoje rašo V. Mikelėnas.

Jo teigimu, embrionų neribojimo variantas yra labiau pagrįstas medicinos požiūriu ir dėl kitų priežasčių. Jeigu embrionų sukuriama daugiau, nei perkeliama į moters organizmą, likę embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūroms, jeigu pirmasis nėštumas yra nesėkmingas arba pora po sėkmingo pirmojo nėštumo ateityje norėtų daugiau vaikų.

„Medicinėje literatūroje nurodoma, kad šaldytų embrionų panaudojimas yra efektyvesnis ir sveikesnis, nei šviežiai sukurtų, tiek moters, tiek ir vaisiaus sveikatai“, - rašoma išvadoje.

Profesoriaus teigimu, neriboti šaldomų embrionų skaičiaus yra racionalu net klausimą vertinant embriono apsaugos aspektu, mat yra nustatomos bent minimalios taisyklės, ką daryti su likusiais, nepanaudotais embrionais.

Kaip DELFI rašė anksčiau, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Pagalbinio apvaisinimo įstatyme siūlo įteisinti embrionų donorystę. Donorystei būtų galima naudoti perteklinius embrionus, kurių naudoti nebeketina šeimos. Embriono atsisakymas būtų galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiem metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.

Tiesa, profesorius pabrėžė, kad ne viskas aptariamose pataisose yra tobula.

„Nėra reglamentuojamas nepanaudotų embrionų šaldymo maksimalus terminas <...>, nėra reglamentuojama, ką daryti su užšaldytais embrionais pasibaigus maksimaliam jų laikymo terminui, nėra numatyta poros teisė jų sutikimu embrionus naudoti medicinos mokslo tikslais, kaip, pavyzdžiui, numatyta Prancūzijoje“, - rašė V. Mikelėnas, pridurdamas, kad šias įstatymo spragas galima užpildyti jau po naujojo įstatymo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.

Sumažintų komplikacijų riziką

Kitas ekspertas - prof. Waldemar Kuczynski - yra Bialystoko universiteto (Lenkija) Medicinos fakulteto profesorius, turintis 14 metų žmogaus reprodukcijos ir pagalbinio apvaisinimo technologijų patirtį. Jis taip pat yra Lenkijos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertas pagalbinio apvaisinimo klausimais. Jis taip pat išvadoje pritarė, kad vevaisingų porų interesus geriau atitinka antrasis variantas, kuris neriboja šaldomų embrionų skaičiaus.

„Tik apie 5-7% nešaldytų jaunų moterų kiaušialąsčių iš karto po surinkimo turi potencialą išsivystyti į gyvą kūdikį, ir šie skaičiai progresyviai mažėja didėjant moters amžiui (iki 1% 40-ies metų moterims)“, - teigė jis.

Profesorius pabrėžė, kad pagalbinio apvaisinimo efektyvumo rezultatai naudojant šaldytas ar nešaldytas kiaušialąstes yra priklausomi nuo medicinos centro, taikančio pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių šaldymo paslaugas praktikos. Amerikos akušerių ir ginekologų draugijos 2016 m. pranešime pabrėžiama, kad kiaušialąsčių šaldymas iki šiol negali būti taikomas kaip pagrindinis nevaisingumo gydymo būdas.

„Pirmasis formuluotės variantas <...>, kuriame iki trijų ribojamas apvaisinamų kiaušialąsčių skaičius ir visi sukurti embrionai turi būti perkeliami į moters organizmą, riboja pagalbinio apvaisinimo technologijų efektyvumą. Dėl šios priežasties ilgėja nevaisingumo gydymo trukmė, o vyresnėms vaisingo amžiaus moterims tikimybė susilaukti vaiko yra panaikinama. Dar daugiau, tokios praktikos taikymas reikšmingai padidina daugybinių nėštumų riziką ir su tuo susijusias nėštumo komplikacijas, pavojingas tiek moters, tiek ir vaikų sveikatai ir gyvybei“, - išvadoje pabrėžė vertintojas.

Jo teigimu, apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ribojimas padidintų tikimybę moteriai kartoti kiaušidžių stimuliavimo hormoniniais preparatais ciklą, kiaušialąsčių surinkimo procedūrą, gimdos dangalo paruošimo hormoniniais vaistais ciklą, o vyrui – lytinių ląstelių išgavimo ciklą, kuriam neretai praktikoje yra naudojama chirurginė intervencija. Šie faktoriai reikšmingai padidintų fiziologinį ir psichologinį stresą, kurį patiria nevaisingos poros, o taip pat padidintų perteklinių medicininių procedūrų sukeltą sveikatos komplikacijų riziką.

„Apibendrinant pasaulinę praktiką būtina pabrėžti, kad geriausias spendimas dėl apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ir sukurtų embrionų šaldymo visuomet yra priimamas paties paciento pasitarus su mediku“, - aiškino prof. Waldemar Kuczynski.

Antrajam, liberaliam variantui pritarė ir LSMU medikės – prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė, prof. dr. Angelija Valančiūtė (anksčiau pasisakiusi prieš embrionų šaldymą), dr. Jolita Palubinskienė bei dr. Eglė Drejerienė.

A. Širinskienės išvados neišgąsdino

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė DELFI sakė teigiamai vertinanti nepriklausomų ekspertų išvadas.

„Visoms grupėms buvo bendra tai, kad jie pritarė kompromisiniam Ramūno Karbauskio variantui ir pripažino, kad jis nepažeidžia nevaisingų žmonių interesų. Tai tas variantas, kuris leidžia rinktis abu apvaisinimo būdus – tiek šaldant embrionus, tiek kiaušialąstes, tačiau įtvirtina draudimą naikinti sukurtus embrionus.

Nuomonės išsikyrė dėl lytinių ląstelių donorystės anonimiškumo. Kauno medikų grupės pateikta informacija suponuoja, kad anonimiškumo nebuvimas nesumažina donorų skaičiaus, o tuo metu Lenkijos profesorius teigia, kad yra atvirkščiai.

Dėl embrionų ir lytinių ląstelių vežimo per sieną – Kauno mokslininkų grupė teigė, kad Lietuvoje nėra patirties ir jiems sunku tai vertinti, o Vilniaus teisininko nuomone, embrionų ir lytinių ląstelių vežimo per sieną ribojimas gali pažeisti kapitalo judėjimą ES prieigą. Kyla klausimų, nes embrionai ir lytinės ląstelės nėra kapitalas, piniginiai vienetai. Greičiausiai šio eksperto reikės klausti, ką jis turėjo omenyje“, - DELFI sakė parlamentarė.

Liberalė: klausimai per siauri

Eskpertų išvadas teigiamai įvertino Liberalų sąjūdžio atstovė Aušrinė Armonaitė – būtent liberalai ir inicijavo minėtų pataisų ekspertizę.

„Liberalų inicijuotas ekspertų išvadų prašymas pasiteisino. Savo išvadose profesoriai ir mokslų daktarai patvirtino, kad reikia palikti laisvę dėl geriausio ir efektyviausio pagalbinio apvaisinimo būdo susitarti pacientui ir gydytojui, neapribojant ir nepanaikinant tos laisvės įstatymais. Nė vienas iš apklaustų mokslininkų nepritarė radikaliausiam „valstiečių“ siūlymui dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimo (iki 3), kuriam, beje, po pateikimo gruodį pritarė tų pačių „valstiečių“ suklaidintas Seimas. VU ekspertai taip pat aiškiai pasisakė, kad embrionų įvežimo ir išvežimo ribojimas būtų neproporcingas, galimai pažeistų nevaisingų porų interesus, kaip ir ES direktyvas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją.

Nors ekspertai tiesiogiai nevertino nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, iš jų išvadų matome, kad įstatymas atitinka pacientų interesus. Apskritai pats ekspertų atrankos procesas pasirodė perdėtai konfidencialus, o pateikti klausimai pakankamai siauri. Seimo valdybai įvykdžius specialistų atranką, VU savo iniciatyva iškart paskelbė ekspertų pavardes, o LSMU ekspertų Seimo kanceliarija nenorėjo atskleisti (nors tai nebuvo konfidenciali informacija). Nepaisant visko, politikai prieš priimdami sprendimus šiuo klausimu galės atsižvelgti į argumentuotą nuomonę“, - DELFI sakė parlamentarė.